Vyrą buvo įsivaikinę 4 kartus, bet paskutinis visiškai apvertė jo gyvenimą ir štai jo istorija

Neseniai Facebook grupėje „Žmonės iš Niujorko“ buvo publikuota jautri istorija, kuri surinko 580 tūkstančių „patinka“ ir daugiau nei 18 tūkstančių komentarų.

Šią istoriją papasakojo vyriškis, kuris prieš 30 metų pateko į globėjų šeimą kartu su broliu.

Šis žmogus ir jo brolis pateko į globėjų šeimą būdami vaikais. Vyras pažymi, kad jo broliui pasisekė labiau – jis pateko į misterio ir misis Ripli šeimą, o jis „perėjo 4 skirtingas šeimas ir kiekviena jų buvo blogesnė už ankstesnę“.

Ripliai kartkartėmis pasiimdavo abu brolius pietų. Kartą misis Ripli pastebėjo, kad pas berniuką, kuris nebuvo jos įsūnis, buvo randai ant viso kūno.

Savo įraše vyriškis dalijasi istorija apie tai, kaip moteris, kuri juos įsūnijo, buvo tikra didvyrė.

Po to moteris nedelsdama ėmėsi priemonių, kad berniukas irgi prisijungtų prie jų šeimos. „Ripliai privertė mane pasijusti laukiamu svečiu jų namuose“,- rašo vyriškis savo pranešime.

Kai jis kažką darydavo ne taip, įmotė aiškindavo, kodėl taip daryti negalima ir pridėdavo: „Tu niekur nevažiuosi. Todėl kad dabar tu mūsų šeimos dalis“.

Nepaisant to, kad įmotė patyrė siaubingą stresą dėl vyro netekties, ji sugebėjo dovanoti savo meilę vaikams.

Deja, netrukus po to, kai berniukas tapo šeimos dalimi, misteriui Ripliui diagnozavo vėžį. Vėliau jis mirė. Misis Ripli jautė didžiulę tuštumą. Be to, ji dabar liko viena su dviem globotiniais.

„Niekas nebūtų jos apkaltinęs, jei ji būtų atidavusi mus atgal“,- parašė vyriškis. Bet ji to nepadarė. Vietoje to ji nusprendė galutinai įsisūnyti berniukus.

„Turbūt ji kentė stiprų stresą, tačiau aš pamenu visai ką kito“.

Po to jie persikėlė į nedidelį namą ant ratų ir ten moteris užaugino savo berniukus.

„Ji dirbo bet kokiame atsitiktiniame darbe, kokį tik galėjo rasti. Mes niekada neturėdavome daug maisto, bet mes eidavome į kiną. Pas mus būdavo šeimyniniai žaidimų vakarai. Mes žaidėme mažojoje lygoje ir buvome skautais“.

„Ji verkė, kai aš prisijungiau prie jūrų pėstininkų, tačiau žinojo, kad tai mano šansas įgyti išsilavinimą koledže“.

Misis Ripli visada rasdavo laiko, kad primintų berniukams, kad jie stipresni, protingesni ir gražesni.

Praeitais metais šiam vyriškiui gimė dukra ir tai privertė jį pagalvoti apie savo įmotę ir suprasti, kad kiekvienas jo pasirinkimas turės įtakos vaiko ateičiai“.

„Aš turėjau būti palūžęs, kadangi prieš 30 metų mano mama nusprendė mane palikti. Tačiau taip nėra ir viskas dėka šeimos, kuri įsisūnijo mus su broliu“.

O paskui jis susimąstė apie savo vaikystę ir apie tai, kokia ji būtų buvusi, jei jo nebūtų įsisūnijusi ši nuostabi šeima.

Vyras baigė savo pasakojimą taip: „Ir kažkokiu būdu, nepaisydama savo liūdesio ir sielvarto, ji suteikė man pakankamai meilės, kad aš galėčiau pagyti“.