Vyras susirado jauną meilužę. Kaip pasielgti išmintingai, kad išsaugočiau šeimą?

Niekada nemaniau, kad teks susidurti su tokia situacija. Žinoma, aš skaičiau istorijas apie meilužes ir gyvenime mačiau, kaip kai kurie padorūs šeimos vyrai kažkuriuo momentu išeina iš šeimos. Bet vis tiek naiviai tikėjau, kad manęs tai nepalies. Kaip aš klydau…

Istorija banali: radau vyro telefone pranešimą nuo merginos ir jos foto (iš pažiūros jai ne daugiau 20). Žinoma, į telefoną aš įlindau neatsitiktinai.

Įtariau negera, mačiau, kad jis dažniau užsilaiko, kad ėmė prisižiūrėti išvaizdą, net pralinksmėjo. Kai suvokiau neištikimybės faktą, sulinko kojos, porą dienų negalėjau nei valgyti, nei miegoti.

Dabar truputį atsigavau, galva pasidarė šaltesnė ir man reikia blaiviai įvertinti situaciją, kad išgelbėčiau savo santuoką. Pati tvirtai apsisprendžiau, kad vyrui galėsiu atleisti. Man svarbiausia – išsaugoti šeimą. Mums auga 2 vaikai, ir aš padarysiu viską, kad jie neaugtų be tėvo.

Pastarąsias keletą dienų aš tik ir galvoju, kodėl taip nutiko, ar aš kalta dėl to, ko jam trūko. Ir priėjau išvados, kad, greičiausiai, jam prasidėjo taip vadinama vidurio amžiaus krizė (jam 46), galbūt jis dabar pervertina savo gyvenimą, bijo, kad gyvenime jau nieko daugiau nebebus, ankstesni tikslai pasiekti, o kas toliau – neaišku. Žinoma, kaltinu ir save. Mūsų santykiai prasidėjo studentiškais laikais ir natūralu, kad per 20 metų neteko savo aštrumo.

Tačiau kapstytis praeityje – ne tai dabar svarbiausia. Man reikia nuspręsti, ką daryti. Tikiuosi konstruktyvių skaitytojų patarimų. Tik nesiūlykite „pasikalbėti su vyru“. Nenoriu, bijau, labiausiai bijau, kad jis pasakys, jog nemyli manęs ir išeina pas kitą. Aš to neišgyvensiu, todėl man reikia veikti, bet kaip nors „tyliai“.

Aš pati sugalvojau kelis variantus. Pirmasis – daugiau sužinoti apie tą merginą (jos numerį aš išsisaugojau), rasti jos paskyras socialiniuose tinkluose, suprasti, kokie jų santykiai, kaip dažnai ir kur jie susitikinėja. Kad tai įgyvendinčiau, gali būti, man teks ją sekti. Aš beveik įsitikinusi, kad jie susipažino sporto klube, vyras eina ten į treniruoklių salę ir sauną.

Daugiau vienas jis nelabai kur vaikšto. Štai manau, gal ir man pačiai prisikabinti eiti su juo. Galbūt galėsiu ten ją pamatyti? Kai daugiau sužinosiu apie ją, tada imsiuosi tolesnių veiksmų. Galbūt teks su ja pasikalbėti. Gal jai visa tai nerimta.

Antras variantas, kurį aš sugalvojau, radikalesnis, tačiau sunkiai įgyvendinamas. Mūsų jaunesniojo sūnaus (6 m) silpna sveikata, pastovios anginos. Mes gyvename gana atšiauriame klimate ir gydytojai rekomendavo pagal galimybes važiuoti sveikatintis į pietus.

Prieš porą metų tarp mūsų su vyru buvo pokalbis apie tai, kad vertėtų išvis persikelti prie jūros, pavyzdžiui, į Ispaniją ar Italiją. Tai va, galbūt vėl pakelti tą temą su persikėlimu. Gal pavyks įkalbinti.

Visgi sūnaus sveikata, tikiuosi, jam svarbesnė už paties užgaidas. Tačiau šiuo atveju gali būti problemų su vyresniąja dukra, jai 15 ir ji niekur važiuoti nenori.

Ką dar galima sugalvoti? Kaip pasielgti teisingai šeimos išsaugojimui?