Šunelis, vardu Cezaris, tapo ištikimybės simboliu. Jo šeimininkas pastebėjo, kad šuniukas rytais išbėga. Šeimininkas pasekė šunį ir sužinojo, koks jis neįtikėtinas

Gyvūnai daugiau už žmonės supranta apie ištikimybę, draugystę ir meilę. Šunelis, vardu Cezaris, tapo ištikimybės simboliu. Jo šeimininkas Ali Ilhanas pastebėjo, kad šuniukas rytais išbėga. Šeimininkas pasekė šunį ir sužinojo, koks jis neįtikėtinas.

Tai Ilhanas ir Cezaris

Cezaris buvo labai ramus, išauklėtas ir mielas. Kai jis pradėjo lakstyti, šeimininkas išsigando. Jis pasekė šunį, teko pereiti visą miestą. Šunelis ryžtingai nuėjo takeliu į kapines ir atsisėdo prie Ilhano tėvo Mehmeto kapo.

Prieš du metus Ilhano tėvą dalinai paralyžiavo ir gydytojai rekomendavo jam įsigyti gyvūną-pagalbininką. Jie paėmė iš prieglaudos Cezarį – mielą ir žavų šunelį.

Cezaris tapo senojo tėvo geriausiu draugu ir pagalbininku. Šunelis taip prisirišo prie jo, kad sunkiai pakėlė jo netektį. Kartą Mehmetą išvežė į ligoninę ir namo jis nebegrįžo.

Cezaris taip ir negalėjo su juo atsisveikinti. Jis viską suprato ir per laidotuves jautriai stovėjo prie šeimininko karsto. Ši nuotrauka pateko į internetą. Žmonės matė šuniuko skausmą ir sielvartą.

Net pats Ali Ilhanas buvo šokiruotas jausmingo Cezario atsidavimo.

Cezaris išlydėjo šeimininką į paskutinę kelionę. Tačiau net po jo mirties jis reguliariai lankė jo kapą. Nuo tada, kai Ilhanas tai sužinojo, jie eina į kapines kartu…

You cannot copy content of this page