17 metų Nikita tapo tikru herojumi. Jis išgelbėjo močiutę, nukritusią nuo tilto

Vaikinas ėjo iš mokyklos namo ir pamatė senutę, kuri nukrito nuo tilto į upelį.

Žiema, šaltis, ledinis vanduo, tačiau Nikita negalvojo, juk brangi kiekviena minutė. Jis puolė į pagalbą, nors pro šalį ėjo gana daug žmonių, o šalia įvykio vietos jau susibūrė minia. Žmonės paprasčiausiai stovėjo ir žiūrėjo.

Močiutei labai pasisekė, kad jaunuolis tuo metu ėjo per tiltą. O svarbiausia tai, kad jis neišsigando ir atėjo į pagalbą pagyvenusiai moteriai.

Moters vardas Jelena ir ji labai dėkinga Nikitai už išgelbėjimą:

„Aš iki šiol negaliu atsigauti po įvykio. Atsimenu viską iki smulkmenų, kaip Nikita pakėlė mane ir išnešė. Jo dėka aš likau gyva. Didžiulis dėkui jam!“

Viskas nutiko atsitiktinai. Jelena ėjo per tiltą ir paslydo taip, kad nulėkė į upę. Per žiemą tiltas pasidengė ledo plutele, juk juo vaikšto daug žmonių. Todėl ant jo labai slidu.

Moteris susilaužė koją, kai įkrito į vandenį, o srovė nunešė ją 3-4 metrus. Ji sugebėjo sugriebti ledo lytį ir laikėsi už jos tol, kol neatskubėjo pagalba. To pasekoje ji išbuvo iki juosmens vandenyje kelias valandas -17 laipsnių šaltyje.

Vaikinas, kuris ėjo pro šalį ir puolė į pagalbą, vardu Nikita ir jam 17 metų.

„Tą dieną aš kaip paprastai ėjau namo iš mokyklos ir pastebėjau moterį, kuri šaukėsi pagalbos“.

Jaunuolis suprato, kad padėtis rimta ir nubėgo pas žvejus. Pas juos jis paėmė žvejybinius batus ir šoko į vandenį. Likusieji pabūgo padėti moteriai dėl stiprios srovės ir šalčio. Tik Nikita neišsigando.

Vaikinas nelaiko savęs herojumi. Jis nuo vaikystės svajoja tapti policininku ir padėti žmonėms. Ir matosi, kad jam tai pavyksta gerai. Už Jelenos išgelbėjimą Nikitą apdovanojo garbės raštu.