9 netikėti dalykai, kurie stulbina Šveicarijos mokykloje

Dukra beveik 3 mėnesius šveicariškoje mokykloje ir aš nespėju užsirašinėti to, kas mane stebina. Pasidalinsiu. Tegu šiuolaikiškiausi tėvai ir mokytojai pasiima geriausia sau.

1. Pamokos vyksta blokais po pusantros valandos. Tarp jų 20 minučių poilsis, kurio metu vaikai visada lauke. Čia mokykla pastatytos taip, kad vaikai išeina iš klasės į lauką po pastoge. Tokia terasa yra prie kiekvienos klasės (na o gal jūs statysite savo mokyklą). Jiems net nereikia persiauti. Per bet kokį lietų ar vėją jie ten.

Geru oru visi (ir mokytojai, prisiekiu!) žaidžia futbolą, krepšinį, badmintoną, kvadratą.

2. Nuo 11:30 iki 13:30 pietų pertrauka. Galima likti mokykloje, galima grįžti namo. Mane šita pertrauka truputį erzina, bet dėl jos vaikai visiškai nepavargsta. Visiškai. Dukra vakar paklausė: „O mes dar ilgai taip ilsėsimės?“ Iš ryto mokosi nuo 8:15, vakare iki 16:00. Trečiadienis – trumpa diena iki 11:30.

3. Kad vaikai nebijotų formuluoti savo minčių raštu (per susirinkimą pasakė, kad tai šiandien katastrofiškai nykstantis įgūdis), mokykloje yra „mokytojų-mokinių“ paštas. Kiekvienas vaikas turi savo pašto dėžutę, ten dedi raštelį, mokytojas būtinai tau atsako asmeniškai. Tai neįtikėtinai sėkminga – iš ryto visi bėga pasiimti savo „laiškų“.

4. Žodžių diktantus rašo po paveikslėliu. Tai yra po paveikslėliu, reiškiančiu kokį nors žodį, reikia teisingai parašyti tą žodį. O ne diktuojant. Manau, kad tai iš serijos „visa, kas genialu, yra paprasta“. Vaikas įsimena, kaip rašosi žodis, vizualiai derindamas jį su paveikslėliu. Tai veikia nerealiai.

5. Kai daro kokį nors atsiskaitymą, visada įjungia muziką. Aš kol kas nelabai suprantu, kaip tai veikia, tačiau atsiskaitymams visada eilė dėl to, kad vaikai patys renkasi jiems muziką. Per atsiskaitymą, tiesą sakant, sveikintini kostiumai ir rekvizitai. Toks mini spektaklis.

6. Per matematiką neaiškina, kaip spręsti uždavinius. Tai yra, vaikas jau turimų žinių pagrindu turi sugalvoti, kaip lengviau išspręsti, tarkim 48+53, atsistoti ir paaiškinti. Teisingo būdo nėra, visi sprendžia taip, kaip jiems patogu. Savo būdu.

Dėl to, kai paaiškėjo, kad klasė jau moka trupmenas, o mano dukra dar nesupranta, visi vaikai ėmė jai aiškinti skirtingai, naudodami obuolius, kubelius ir plastiliną. Mokytoja atsitraukė, o po dviejų dienų tiesiog paklausė, ar viskas suprantama. Atsakymas: „Dar nė viena tema man nebuvo tokia suprantama.“

7. Daug ką liečia rankomis. Visas supantis pasaulis – tai išvis „palietimui ir paragavimui“.
Čia degustavo kviečius, rugius ir avižas. Paskui važiavo į malūną visa tai malti. Dabar jiems žada, kad kepėjas iš jų miltų iškeps bandeles ir atveš visa tai į mokyklą.

Per geografiją vietos regioną studijuoja maždaug taip: „Štai čia pas mus toks upelis, einam pažiūrėsim. Matote, čia dirva tokia, o ten anokia. Čia ant kalno, žiūrėkite, tokia augmenija, o ant ano kalno – eisime rytoj – kitokia augmenija.“

8. Manoma, kad klaidos – tai kelias į sėkmę. Dukros klasėje (4 klasė) net padarė tokią klaidų fėją. Mokytoja kasdien pasakoja naują pavyzdį iš mokslo, kai klaida nuvedė link atradimo.

9. Mokykla pradinė. Municipalinė, absoliučiai nemokama. Mano manymu, tempas gana lėtas, tačiau klasė viską spėja. Nesuprantu, kaip jiems tai pavyksta su tokiu „poilsiniu“ požiūriu. Bet pažiūrėsim.

You cannot copy content of this page