Šąlantis ligotas katinėlis pasibeldė į langą, prašydamas išgelbėti jį

Šaltą rytą Kvebeke, Kanadoje, namų šeimininkė išgirdo keistą garsą. Lyg kažkas įnirtingai belstų į langą iš gatvės, tačiau silpna, drebančia letenėle. Ji atitraukė užuolaidą ir pamatė jį – liūdną rudą katinėlį, kuris iš nevilties skrebeno stiklą ir gailiai kniaukė.

Moteris sutriko, o paskui sugalvojo padaryti nuotrauką ir nusiųsti užklausą gyvūnų gelbėjimo tarnybai.

Ir kas gi nesusijaudintų tokioje situacijoje?

Štai ir savanoriai iš tarnybos Un Chat a la Fois irgi akimirksniu sureagavo ir jau po pusvalandžio katinėlis atsidūrė veterinarijos klinikoje. Jis pats įlindo į transportavimo dėžę, o paskui tylutėliai sėdėjo ir kentėjo, kol gydytojas apžiūrinėjo jo žaizdas. O jų pasirodė nemažai.

Jis atėjo pas žmones pagalbos

Nei mikročipo, nei antkaklio, nekastruotas. Tačiau nėra būdingų valkatavimo požymių – šis katinas į gatvę pateko visai neseniai iš nerūpestingų šeimininkų.

Kaip tai įprastai būna, kažkas kažkam padovanojo žavų kačiuką, o paskui paaiškėjo, kad veterinaro sąskaitos kandžiojasi, o ir pats katinas reikalauja pernelyg daug išlaidų. Už pakarpos ir į gatvę, toliau nuo akių. O ten šaltis ir badas, Kanadoje žiemos atšiaurios.

Jį pavadino Aslanu, liūto iš Narnijos Kronikų garbei

Aslanui buvo nušalimas, kraujuojanti žaizda šone, diabetas, kirmėlės ir blusos, plius skaudantys dantys. Kraujo tyrimai pasirodė tokie siaubingi, kad gydytojas paguldė jį po lašinėmis keletui dienų. Katinėlis viską kentė stoiškai ir nesiskundė. Tik kartais iškišdavo letenėlę iš narvo, kad paliestų pro šalį einančius žmones.

Išgydytą ir pašertą Aslaną norėjo įtraukti į įskaitą, tačiau toji pati katino už lango nuotrauka ištirpdė žmonių širdis. Katinui akimirksniu rado šeimą, kur jis gyvena ir po šiai dienai. Aslanas labai gerai valgo ir pastoviai visiems meilinasi. Aslanas daugiau niekada nebešals.

Į gatvę daugiau nekels kojos!