– Dabar jums padėsiu, o ką pati senatvėje valgysiu? Jūs juk man nepadėsite! – teigia anyta ir teisingai daro

Mano anyta kaip tas Skrudžas iš pasakos. Nė centu nepadeda nei sūnui, nei dukrai, manydama, kad jai visko reikia labiau.

Po šešuro mirties ji neliko prie tuščio aruodo. Dar sutuoktiniui esant gyvam ji apdairiai viską persirašė sau, ir abu butus, ir mašiną, ir sodą. Vaikams neliko nieko.
Butą ir sodą anyta nuomoja, kišdama pinigus į kojinę, mašiną pardavė ir pinigus išleido irgi tik sau, mums net nepaskolino, nors vyras prašė.

– Dabar jums padėsiu, o ką pati senatvėje valgysiu? Jūs juk man nepadėsite,- paaiškino ji tada.

Taigi, mes iki šiol gyvename nuomojamame bute, taupydami pinigus įnašui.

Anyta pati dar dirba, gauna pensiją, žodžiu, neskursta. Manęs tai netrikdo, kiekvienas gyvena kaip jam norisi, bet kad visiškai nepadėtum savo pačios vaikams, kuriems net pardavusi mašiną nedavei nė cento?

Taigi, jos būgštavimai dėl to, kad vaikai nepuls jai padėti, visiškai pagrįsti.

Mošai pernai nulūžo dantis, priekinis, matomoje vietoje, prašė mamos paskolinti protezavimui.

Mama atsakė, kad visi pinigai banke, ji nieko nenuims. Mošai skolinome mes, nors patys neišlaidaujame ir taupome butui.

Jei vyras su mama dar palaiko nors kokį ryšį, tai moša po to atvejo jai net skambinti nustojo. O anyta pergalingai mojavo smiliumi: „štai, aš juk sakiau, dukrai jau nusispjaut ant motinos“.

Tai jeigu motinai nusispjaut ant jos, tai kodėl moša su ja turi elgtis kažkaip kitaip? Anyta pati nubrėžė tokius rėmus.

Pavasarį anyta prašė mano vyro nuvažiuoti į sodą atnaujinti tvorą ir pakeisti paradines duris, juk greitai sezonas, reikia tvarkyti nuosavybę.
Vyras atsisakė, nes nebuvo laiko tam sodui. Jis ir taip dirba dviejuose darbuose, kad nupirktų butą, o čia dar į sodą trenktis.

Jokių pinigų už pagalbą ji mama nesiūlė, jis gi sūnus, jis privalo.

– Aš juk neprašau iš tavęs pinigų, aš prašau truputį padėti, negi tai taip sunku! – pasipiktino tada anyta.

Negi buvo sunku paskolinti mums pinigų, kai reikėjo? Mes jau gyventume savo bute, viskas būtų paprasčiau. Anytai net nebūtų reikėję kažko daryti dėl to.

Tačiau vyras jai nieko neaiškino, tiesiog pasakė, kad neturi laiko ir tai tiesa. Per mėnesį pas mus gali būti 3 išeiginės, kurios dar retai sutampa tarpusavyje. Mums nerūpi svetimas sodas.

– O aš žinojau, kad taip ir bus, du vaikus pagimdžiau, tai viena nebendrauja, kitas nenori motinai nė trupučio padėti. Teisingai tada pasakiau, kad jūs man nepadėsite, širdimi jaučiau!

Jeigu ji elgtųsi kitaip, nebūtų jokių problemų su pagalba, o dabar tegu pati tvarkosi su savo reikalais. Nesupranta, kad dėl jos poelgių vaikai nenori jai padėti. Kaip šauksi, taip ir atsilieps.