„Štai, sakiau, kad esu niekam nereikalinga, net tau, sūneli“

Sakoma, kaip šauksi – taip ir atsilieps. Jei nuo pat pradžių tarp mūsų su vyro motina būtų kiti santykiai, būčiau sutikusi priimti ją pas save. O štai dabar nė už ką.

Tuo momentu, kai mes susipažinome su Norbertu, vyro motina labai puikavosi savo gerove. Ji nepraleisdavo progos pakišti man po nosimi to, kad mano tėvai negalėjo užtikrinti man tokio gyvenimo, kaip jie su vyru savo sūnui ir dukrai.
Taip, tai tiesa, bet aš dėl to nelaikiau savo tėvų blogais ar kažkokiais nepilnaverčiais. Visi vaikai myli savo tėvus, net jei to nesako garsiai.

Tačiau gyvenimas gali pateikti netikėtų siurprizų, be to, jie ne visada pasirodo malonūs. Anytos vyras susirado jaunutę merginą ir nusprendė, kad sena žmona jam jau nusibodo, reikia naujos.

O kartu su tuo nusprendė užblokuoti visas jos sąskaitas. Tokiu būdu mano vyro motina ir jos dukra liko be lėšų pragyvenimui. Šios permainos palietė ir mano vyrą. Esmė tame, kad nors jis ir turi aukštąjį išsilavinimą, nėra toks specialistas, kurį čiuptų visomis keturiomis. Iki šiol jis trynė kelnes savo tėvo biure, o dabar jam tenka ieškoti darbo, kuris būtų tinkamas.

O tinkamas jam atrodo darbas su alga nuo 2000 eurų „į rankas“ ir sutrumpintu grafiku, pageidautina be ypatingų reikalavimų. Žinoma, net Vilniuje tokį darbą rasti sunku. Juolab tokiems specialistams, kurie neturi darbo patirties. Nesidrovėsiu pasakyti, kad būtent toks specialistas ir yra mano sutuoktinis.

Dukra su žentu irgi pakibo tarp dangaus ir žemės. Jei anksčiau visas išlaidas apmokėdavo tėvas, tai dabar to daryti visiškai nėra kam. Motina visas išlaidas prisiėmė sau, o pati liko be lėšų pragyvenimui.

„Pagyvensiu kurį laiką pas jus. Nebūtina to sakyti tavo žmonai, o jei ji bus prieš. Aš tiesiog įsikelsiu, o ten jau išsiaiškinsime. Aš jums ne svetimas žmogus, tu juk neišmesi tikros motinos per slenkstį“. Anyta visa tai sakė neįtardama, kad girdžiu kiekvieną jos žodį. Esmė tame, kad aš buvau už durų. Ne, aš visiškai nesiklausiau, paprasčiausiai išėjau iš vonios, o anyta tuo metu kaip tik kalbėjosi su savo sūnumi virtuvėje.

Nepertraukiau mielo pašnekesio, o tiesiog parašiau vyrui žinutę. „Jei tavo motina persikels pas mus, tu apmokėsi jos maistą ir pragyvenimą“.

Ką tai reiškė? O tai, kad mes su vyru dalijamės per pusę paskolos apmokėjimą, o jei vyras išlaikys dar ir savo motiną, išvis liks be algos. Žinoma, tai negalėjo tenkinti jokio vyriškio.

Ramiai sėdėjau kambaryje ir laukiau, kol įeis mano sutuoktinis aiškintis santykių. Nespėjau suskaičiuoti iki 10, kai viskas nutiko taip, kaip ir tikėjausi.

Vyras priėjo prie manęs, ištiesė telefoną ir parodė žinutę: „Kas tai?“ Ramiai paaiškinau jam, kad mes su juo kartu dirbame, kartu mokame paskolą, kartu perkame maistą, jo motinos aprūpinti aš neprivalau.

Man norėjosi, kad jis pats viską suprastų, tačiau sutuoktinis ėmė prieštarauti, kad jo motina – ne svetimas mums žmogus. „Tiesiog jai dabar sunkus periodas, aš tiesiog privalau ją palaikyti, kaip tu to nesupranti?“

Aš nešaukiau, o paprasčiausiai žiūrėjau į jį, galvodama apie tai, kaip jis nesupranta, kad aš geriau mirsiu, nei leisiu, kad jo motina persikeltų gyventi pas mus.

Pačiame mūsų pokalbio įkarštyje atsisukau ir pamačiau, kad koridoriuje stovi anyta, o jos skruostais teka ašaros. Tačiau net šis vaizdas negalėjo manęs sujaudinti tiek, kad aš sutikčiau su sutuoktinio pasiūlymu. Anyta lėtai apsisuko ir išėjo.

Viskas vyko lyg melodramoje. Tačiau man nebuvo nepatogu. Aš jau seniai pripratau prie to, kad anytos ašaros – tai teatro scenarijus, ji galėjo apsiverkti dėl bet kokios priežasties, jei jai tai buvo patogu.

O štai mano vyras niekaip nenorėjo tuo tikėti, toliau gailėdamas motinos. Anyta tuo labai naudodavosi. Ir šįkart ji gailiai pridėjo: „Štai, aš juk sakiau, kad niekam aš nereikalinga, net tau, sūneli“.

Žiūrėjau jai įkandin ir galvojau, o kas trukdo anytai nustoti remti dukrą. Tada jai pilnai pakaks tų pinigų, kuriuos ji gauna. Tiesiog vyro motina pernelyg globoja dukrą, net pasiruošusi aukotis pati. O štai aš aukoti savęs ir savo šeimos laimės nepasiruošusi dėl vyro sesers ir motinos.

Tegu vyro sesuo eina dirbti. Daug laisvų darbo vietų prekybos centruose arba kitose srityse, kur nereikia specialaus išsilavinimo. Ir tik kai pamatysiu, kad vyro giminaičiai deda pastangas, kad pakeistų situaciją, tik tada jiems padėsiu, o dabar nesiruošiu nė piršto pajudinti.

O kaip jūs manote, ar anyta nusipelnė tokio elgesio iš marčios pusės? Ar teisingai šios istorijos herojė elgiasi vyro motinos atžvilgiu?