Anyta atidavė geltoną tarybinių laikų bidonėlį. Parodysiu, kaip aš jį perdariau ir kam naudoju

Labas visiems!
Prisimenu laikus, kai pieno eidavome su bidonais. Pienas buvo parduodamas iš didelių kanistrų, jį įpildavo specialiu ilgu samčiu ir litras kainavo 20 kapeikų.

Ir buvo jie aliuminiai bei emaliuoti su gražiais paveikslėliais ant šono – braške, gėlyte, serbentais, arba buvo oranžiniai su baltais žirneliais…

Šią tarą dar naudodavo girai. Tarybiniais laikais ji buvo parduodama iš didelių bačkų-priekabų ir dažnai tekdavo pastovėti eilėje, kad nusipirktum šio gaivaus gėrimo.

Per vasaros atostogas aš dirbau giros pardavėja. Pardavinėjau girą stiklinėmis, jos buvo įvairios talpos, kai išgerdavo – plaudavau jas vandeniu, ten buvo specialus kranelis-fontanėlis, dedi stiklinę dugnu aukštyn, pasuki pagal laikrodžio rodyklę, vandens srovė plauna stiklinę iš vidaus. Paskui dėdavau švarias stiklines ant padėklo ir taip visą dieną.

Paskui bidonus išstūmė trilitriniai stiklainiai ir kanistrai. O dabar viskas parduodama buteliuose.

Pas senąją kartą liko šie bidonai, tačiau kaip tara cukrui ar miltams, arba vyšnioms skinti.

Dabar daugelis naudoja juos dekorui. Anyta atidavė man savo geltoną trilitrį bidonėlį, o aš jį perdariau, naudosiu gėlėms.

Štai ką aš padariau:
– Nudažiau jį baltai akriliniais dažais.

– Nupiešiau piešinį per trafaretą baltu medžio gruntu. Gumine mentele paskirsčiau mišinį ir iškart nuėmiau trafaretą. Ant bidono atsirado iškilus piešinys.

– Išdžiuvus viršų patryniau švitriniu popieriumi. Kad piešinys išsiskirtų, naudojau vašką medienai, dariau tai porolonine kempine, truputį paspausdama.

– Paskui dantų šepetėliu aptaškiau dažais, kad liktų lašeliai.

– Medinę rankenėlę pašiaušiau švitriniu popieriumi ir padengiau laku.

– Lankelį ir rankenėlę nudažiau juodais dažais.

Štai dar vienas variantas. Per trafaretą dažiau juodais dažais.

Taip, bidonai nuėjo į praeitį, tačiau šviesūs atminimai apie juos liko, kaip ir apie laimingus tarybinius laikus, kai visada reikėdavo pastovėti eilėje prie duonos, mėsos, pieno… Ne taip, kaip dabar, kai visko nors vežimu vežk.

You cannot copy content of this page