Aš užėjau su reikalais į vaikų namus. Mane pasitiko graži kokių aštuonerių metų mergaitė, o paskui ji droviai paklausė: „Leiskite man būti jūsų dukra…“

Ši istorija nutiko man prieš 14 metų.

Aš užėjau su reikalais į vaikų namus. Mane pasitiko graži kokių aštuonerių metų mergaitė. Mes ilgai kalbėjomės, o paskui ji droviai paklausė:

– O jūs turite dukrelę?

– Ne! – apstulbau aš nuo tokio klausimo.

– Tai blogai! Reikia turėti dukrelę! – atsakė mergaitė. – Aš galiu būti jūsų dukrelė! – pridėjo ji.

Aš net susimąsčiau. Visada svajojau apie dukrelę, o gimė sūnus. Jau ir suaugo. O gal ir tiesa, kaip tik likimas nepajuokauja, gal tikrai reikia dukters. Štai ji pati tiesiai į mano šeimą eina. Pasakyta – padaryta…

Vyras labiausiai prieštaravo užgriuvusioms permainoms. Jis nesuprato, kam man svetimas vaikas. Tačiau Diana sužavėjo jį iš pirmo žvilgsnio. Ji įkūnijo savyje visas mano svajones apie dukrelę.

Kai mes ją pasiėmėme iš vaikų namų, Dianai sukako aštuoneri metai. Ji ten pateko būdama maždaug dvejų. Tada jos biologinė mama mirė, o tėvui ji tapo tiesiog nereikalinga.

Mūsų šeimoje Diana tiesiog pražydo. Pas ją atsirado dievinamas brolis, dvi tetos, senelis, močiutė ir net katinas. Mergaitė buvo labai nuoširdi ir gera.

Vienintelis dalykas, kuris iš pradžių mane liūdino, buvo tai, kad ji atsiliko vystymesi. Mokykloje jai buvo nesaldu. Tačiau mergaitė sėdėjo prie vadovėlių ir uoliai darė namų darbus.

Dabar Diana jau užaugo. Ji turi savo suaugusios gyvenimą, vaikiną ir galybę draugų. Šiandien ji ateis pas mus į svečius ir mes visi kartu kepsime šašlykus. Aš iki šiol prisimenu vieną linksmą istoriją. Aš vežiau Dianą į mokyklą ir sustojau degant raudonai šviesai. Naudodamasi tuo, nusprendžiau pasidažyti lūpas.

– Mama, o visada reikia degant raudonai dažyti lūpas raudonais dažais? – paklausė Diana.

– Žinoma! – gudriai atsakiau aš.

Diana tuo patikėjo ir net ėmė pasakoti draugėms apie savo pastebėjimą. Štai tokia buvo patikli. Iki šiol mes viena kitai dėkojame. Ji už tai, kad aš tapau jos mama, o aš už tai, kad gavau tokią nuostabią dukterį!