Author: Daiva

Nebuvau pakėlusi balso. Neverkiau. Net nesureagavau iš karto. Tiesiog žiūrėjau į jį taip, lyg pirmą kartą matyčiau priešais save sėdintį

Nikolajus buvo mano draugas penkiolika metų. Kartą jis paskambino, balsas drebėjo: „Mateušai, man reikia pagalbos“. Jo dukrai buvo penkeri metai,

Atvykau žiemą pas draugę į Belgiją. Ji seniai ten apsigyveno, ištekėjo už belgo. Sutiko mane labai šiltai — paruošė stalą,

Mes su Antonina buvome kartu visus ketverius studijų metus. Susipažinome universitete, laikėmės už rankų ir manėme, kad mūsų laukia bendras

Visada žinojau, kad mano tėvas ir mūsų šuo Reksas turėjo ypatingą ryšį. Nuo pat pirmosios dienos, kai šuniukas pasirodė mūsų

Telefonas suskambėjo trečią nakties. Pabudau ir pajutau, kaip širdis nusirita žemyn — tokie skambučiai retai atneša gerų žinių. Tai buvo

Mes su vyru seniai svajojome pabėgti kur nors kartu. Darbas, buitis, nuolatiniai rūpesčiai — visa tai mus slėgė ir skyrė

Praėjęs trečiadienis turėjo būti šventė — 50-osios mano močiutės ir senelio vestuvių metinės. Tačiau senelis išėjo vos po dviejų mėnesių.

Paskutinius jos gyvenimo metus rūpinausi močiute. Kiekvieną dieną — vaistai, injekcijos, maisto ruoša, bemiegės naktys. Laikiau jos ranką, kai ji