Author: Daiva

Mano vardas Janina, man šešiasdešimt aštuoneri, gyvenu Vilniuje, Žirmūnuose, tame pačiame dviejų kambarių bute, kuriame augino sūnų Tomą. Vyras mirė

Kartais mus tam tikri šunys traukia ne atsitiktinai. Vieni iš karto atkreipia dėmesį į stiprius ir savimi pasitikinčius gynėjus, kiti

Mano vardas Audronė, man penkiasdešimt aštuoneri, visą gyvenimą gyvenu Vilniuje, Žirmūnuose. Su Sauliumi susituokiau būdama dvidešimt trejų. Jis turėjo statybinių

Kartais mus patraukia ne šiaip graži gėlė. Labai dažnai žvilgsnis sustoja ties tuo žiedu, kuris atspindi mūsų vidinę būseną, nuotaiką

Mano vardas Daiva, man šešiasdešimt vieneri. Gyvenu Kaune — gyvenau, iki prieš šešis mėnesius. Kai susituokiau su Algirdu, jau turėjau

Man šešiasdešimt aštuoneri metai, gyvenu Žirmūnuose, mažame bute, kurį pažįstu užmerktomis akimis. Nuo to laiko, kai dukra Rasa pagimdė antrąjį,

Su Mindaugu susituokiau prieš dvidešimt trejus metus. Jo mama, Stasė, gyveno Žirmūnuose, sename bute su balkonu, kuriame visada žaliuodavo pelargonijos

Man aštuoniasdešimt dveji metai, gyvenu Vilniuje, Žirmūnuose, tame pačiame bute, kuriame augau savo du vaikus. Kai mano vyras mirė prieš

Du šimtai eurų. Kas mėnesį. Pastovus pavedimas, nustatytas trečią mėnesio dieną, paskirtis: „Kotryna – gimnastika.” Per tris metus nepraleidau nė

Tą dieną atsikėliau anksti. Apsivilkau mėlyna suknele, kurią laikau progoms, susitvarkyau plaukus, užsidėjau auskarus, kuriuos Algirdas padovanojo tą dieną, kai