Author: Daiva

Kai Antanui sukako šešiasdešimt, aš norėjau padaryti jam gražią šventę. Ne prabangią, ne tokią, apie kurią paskui visi kalbėtų pusę

Kai išvažiavau į Angliją, man buvo 55-eri. Po skyrybų likau viena, santaupų beveik neturėjau, o mūsų butui reikėjo rimto remonto.

Anksčiau man buvo gėda tai pripažinti. Ypač dėl vieno jausmo, kuris kartais apima net tada, kai išvažiuoja mano pačios vaikai.

Kai dukra sužinojo apie mano nėštumą, ji pasakė, kad išeis iš namų. Tik vėliau supratau, ko ji iš tikrųjų bijojo

Man dabar 61-eri. Yra viena diena, kurią prisimenu taip aiškiai, lyg viskas būtų nutikę vakar. Stovėjau mūsų buto prieškambaryje su

Su Valdu susituokę esame pusantrų metų. Iki šiol gyvenome tikrai gražiai. Per visą laiką net rimčiau susipykę nebuvome. Nuomojamės nedidelį

Man 59-eri. Daug metų gyvenau vienas. Taip ilgai, kad vienatvė galiausiai tapo nebe vienatve, o tiesiog įprastu gyvenimo būdu. Rytais

Mano suaugę vaikai pasiūlė parduoti mano trijų kambarių butą Vilniaus centre ir nupirkti man mažesnį namą užmiestyje. Jie kalbėjo gražiai.