Bijūnų tręšimas prieš žydėjimą ir jam pasibaigus

Bijūnai yra ilgaamžiai augalai, galintys vienoje vietoje augti ir gausiai žydėti daugelį metų. Tačiau tam, kad krūmai išliktų stiprūs, augintų tvirtus stiebus ir kasmet sukrautų daug didelių žiedų, jiems reikia tinkamos priežiūros bei subalansuoto tręšimo.

Dažniausiai bijūnai žydi pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Pats žydėjimas nėra labai ilgas, tačiau šiuo laikotarpiu augalas sunaudoja daug sukauptų maistinių medžiagų. Todėl svarbu bijūnus pamaitinti ne tik prieš žydėjimą, bet ir jam pasibaigus.

Po žydėjimo krūmas dar ilgai ruošiasi kitam sezonui. Šakniastiebiuose kaupiasi maisto atsargos, formuojasi atsinaujinimo pumpurai, iš kurių kitą pavasarį išaugs nauji stiebai. Jeigu šiuo metu augalui trūks fosforo ir kalio, kitais metais jis gali žydėti silpniau, o žiedai būti mažesni.

Pirmasis tręšimas pavasarį

Pirmą kartą bijūnus rekomenduojama patręšti ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir pradeda dygti pirmieji rausvi ūgliai.

Šiuo metu augalui reikia azoto ir kalio.

Vienam suaugusiam krūmui galima skirti:

• 10-15 g azoto;
• 10-20 g kalio.

Azotas skatina naujų ūglių ir lapų augimą, o kalis stiprina augalą, gerina atsparumą nepalankioms oro sąlygoms ir padeda formuotis būsimiems žiedams.

Trąšas galima išbarstyti aplink krūmą, paliekant nedidelį atstumą nuo stiebų. Po to žemę reikėtų atsargiai supurenti ir palaistyti. Trąšų nereikėtų pilti tiesiai ant jaunų ūglių, nes jos gali juos pažeisti.

Antrasis tręšimas prieš žydėjimą

Antrasis tręšimas atliekamas tada, kai pradeda formuotis žiedpumpuriai. Šiuo laikotarpiu bijūnams reikia visų trijų pagrindinių maistinių medžiagų: azoto, fosforo ir kalio.

Vienam krūmui rekomenduojama:

• 10-15 g azoto;
• 15-20 g fosforo;
• 10-15 g kalio.

Fosforas ypač svarbus žiedpumpurių formavimuisi ir šaknų sistemai. Kalis padeda žiedams būti didesniems, sodresnių spalvų ir ilgiau išsilaikyti. Azoto šiuo metu reikia nedaug. Per didelis jo kiekis paskatins lapų augimą, tačiau žiedų gali būti mažiau.

Trąšas geriausia berti į drėgną dirvą. Jeigu žemė sausa, pirmiausia krūmą palaistykite, o tik tada tręškite. Po tręšimo augalą dar kartą saikingai palaistykite, kad maistinės medžiagos greičiau pasiektų šaknis.

Trečiasis tręšimas po žydėjimo

Trečią kartą bijūnai tręšiami praėjus maždaug 1-2 savaitėms po žydėjimo.

Šiuo metu azoto jau nebereikia. Svarbiausios medžiagos yra fosforas ir kalis.

Vienam suaugusiam krūmui galima skirti:

• 15-20 g fosforo;
• 10-15 g kalio.

Šis tręšimas padeda augalui atkurti žydėjimo metu prarastas jėgas, stiprina šaknis ir skatina kitų metų atsinaujinimo pumpurų formavimąsi.

Net jeigu bijūnas jau nužydėjo, jo lapų nereikėtų iš karto nupjauti. Sveika lapija iki pat rudens gamina augalui reikalingas maistines medžiagas. Pašalinti reikėtų tik nužydėjusius žiedus ir pažeistus, ligotus lapus.

Kaip teisingai pašalinti nužydėjusius žiedus

Nužydėjusias bijūnų galvutes rekomenduojama nupjauti, kad augalas neeikvotų energijos sėklų brandinimui.

Žiedą kirpkite kartu su trumpa stiebo dalimi, tačiau palikite kuo daugiau lapų. Nereikėtų nupjauti viso stiebo iki pat žemės, nes likę lapai vis dar maitina šakniastiebį.

Visus stiebus galima nupjauti tik vėlyvą rudenį, kai lapai pagelsta ir natūraliai nunyksta.

Organinės trąšos bijūnams

Bijūnams tinka ne tik mineralinės, bet ir organinės trąšos. Pavasarį aplink krūmą galima paskleisti ploną gerai perpuvusio komposto ar humuso sluoksnį.

Šviežio mėšlo naudoti nerekomenduojama. Jis gali nudeginti šaknis, paskatinti pernelyg gausų lapų augimą ir padidinti grybelinių ligų riziką.

Kompostą berkite ne ant paties krūmo vidurio, o aplink jį. Bijūnų šaknys išsidėsčiusios gana plačiai, todėl trąšas naudinga paskirstyti maždaug 20-40 cm atstumu nuo stiebų.

Svarbios tręšimo taisyklės

Bijūnų negalima pertręšti. Per didelis azoto kiekis skatina gausų lapų augimą, tačiau augalas gali sukrauti mažiau pumpurų. Stiebai taip pat gali tapti minkšti ir pradėti išgulti.

Mineralinių trąšų neberkite ant sausos žemės ir tiesiai prie stiebų. Visada laikykitės ant pakuotės nurodytų normų.

Jaunų, ką tik pasodintų bijūnų pirmaisiais metais gausiai tręšti nereikia, ypač jeigu sodinimo duobė buvo užpildyta derlinga žeme ir kompostu. Per didelis trąšų kiekis gali pakenkti dar silpnai šaknų sistemai.

Taip pat svarbu nepamiršti reguliaraus laistymo. Ypač daug drėgmės bijūnams reikia pumpurų formavimosi metu, žydint ir kelias savaites po žydėjimo. Laistyti geriau rečiau, bet gausiai, kad sudrėktų gilesnis dirvos sluoksnis.

Tinkamai patręšti ir prižiūrimi bijūnai kasmet stiprėja, formuoja daugiau pumpurų ir džiugina dideliais, kvapniais žiedais.

Informacija šiame straipsnyje yra pažintinio pobūdžio. Trąšų kiekį reikėtų koreguoti atsižvelgiant į dirvožemio sudėtį, augalo amžių, naudojamų trąšų koncentraciją ir gamintojo rekomendacijas.