Buitis sugriovė mūsų santykius. Girdėjote tokią frazę?
Buitis sugriovė mūsų santykius. Girdėjote tokią frazę? Neseniai vėl išgirdau ją iš vyro, palikusio žmoną su dviem vaikais dėl jaunos ir gražios meilužės.
Jis priekaištavo žmonai, kad ji neprisižiūrėjusi. Priekaištavo jai, kad vakarienė neskani. Skundėsi, kad namai nesutvarkyti, vaikai rėkia ir seksas nuobodus.
O paskui rado naują „meilę“.
Be buities.
Kai aš prieš 3 metus vakare vėl verkiau, kad daugiau taip nebegaliu, tuo pačiu supdama rėkiantį vaiką ir išgirdau iš vyro: „kaip užkniso ta buitis, pagaunu save begalvojantį, kad vakarais nenoriu namo“, aš pratrūkau.
Ne, tai ne buitis! Ne nuobodulys ir rutina griauna santuoką!
Kategoriškai reikalauju vadinti viską savo vardais:
– jei sutuoktinis nevykdo savo tėviškų pareigų, tai – išdavystė;
– jei vyras sako, kad „negali daryti moteriškų darbų“, tai – melas;
– jei jis neužjaučia žmonos sunkiausiose situacijose, pavyzdžiui, depresijoje, tai – žiaurumas.
Kai girdžiu frazę apie „laivą, atsitrenkusį į buitį ir sudužusį“ iš moters, aš girdžiu kaltės jausmą.
Kai girdžiu šią frazę iš vyro, girdžiu žiaurumą ir beširdiškumą.
Vyrui tada taip ir paaiškinau: „kai du draugai kartu važiuoja tanku, kovodami ir išgyvendami sunkiausiose sąlygose, tai nuobodu niekam neturi būti.“
Jei kiekvienas jų atsiduoda iš visų jėgų, tai yra išbandymas, darbas, o pabaigoje – bendra pergalė.
O jei vienas iš tokių draugų purkštauja, kad jam tanke miegoti nepatogu, triukšminga ir išvis sako: „aš sugaunu save galvojant, kad man nesinori vakarais grįžti į tanką“ , tai jis ne draugas!
Vyras iš pradžių nusijuokė, o paskui suprato…
O aš stovėjau ir žiūrėjau, kaip keičiasi jo veidas, žvilgsnis. Kaip suaugęs žmogus iš kitos planetos supranta, kad mano planetoje tai įprasta, suprantama kiekvienai moteriai. Ir man buvo labai skaudu.
Ne, ne buitis ir sudužę laivai griauna santuoką.
Santuoką griauna Melas, Išdavystė ir Žiaurumas.
