Naminiai gyvūnai

Negaliu pasakyti, kad kada nors buvau „šunų mylėtoja“. Greičiau priešingai — visada maniau, kad šunys reikalauja per daug laiko, dėmesio

Jos vardas buvo Agnesė, didžiulė vokiečių aviganė, kuri mėgo žaisti su visais. Ji buvo labai gera, niekada nelojo be reikalo

Tomas ir Eva Kovalskiai gavo mažą, bet atskirą butą kooperatiniame name pramoninio miesto pakraštyje Norvegijoje. Šiaurėje žmonės dažnai kraustydavosi: vieni

Šalikelėje pastebėjo šunį. Gyvūnas aiškiai buvo kažko sunerimęs ir bėgiojo palei kelią, bandydamas pažvelgti pro pravažiuojančių automobilių langus. Kalė buvo

Kaip pasielgti su vedliu, kuris pats apako ir dabar negali atlikti jam patikėtų užduočių? Daugelis atiduotų tokį šunį į prieglaudą

Džekas ir Simona – brolis ir sesuo, kurie visą gyvenimą pragyveno šiltame bute, bet kai jiems sukako 7 metai, jie

Herojais gali tapti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Kaip, pavyzdžiui, ši kalė. Nedideliame Čilės miestelyje kilo smnarkus gaisras, naujiena

Mes su vyru nusprendėme pasiimti šunį iš prieglaudos. Vyras norėjo pirkti grynaveislį šunį. Esą, veislė – tai taurumas, protas, ištikimybė.

Būna tokių dienų, kurios primena ilgą juostą: pacientas po paciento, tyrimai, skambučiai, rekomendacijos. Nuovargis kaupiasi, bet jis ne gniuždantis, o

Senas šeimininkas atsidusęs drebančia ranka paglostė savo šunį per galvą. Iš jo judesių šuo suprato, kad šeimininkas ir šiandien negalės