Draugas ignoruoja mano skambučius, kadangi yra skolingas didelę pinigų sumą
Ar egzistuoja draugystė tarp vyro ir moters? Maniau, kad taip. Mūsų draugystei su Svajūnu jau 5 metai, mes pažįstami nuo pirmo kurso. Kai įstojau į universitetą, Svajūnas studijavo jau antrame kurse. Susipažinome ir iškart susidraugavome.
– Tu tokia gera draugė,- sakydavo man Svajus, kai aš jam pagelbėdavau.
Dažnai padėdavau jam pinigais, nes turėjau tokią galimybę. Pinigus jis visada grąžindavo ir aš niekada jo neskubindavau.
– Grąžinsi skolą, kai galėsi, – sakydavau jam po eilinio prašymo.
Jis buvo be galo dėkingas, kad padėjau išspręsti didelę dalį problemų. Iš kur pas mane pinigai? Mano tėtis dirba banke, jis mane išmokė teisingai investuoti. Nusekiau jo pėdomis, todėl studijavau finansus.
Kartą ryte suskambo mano telefonas, tai buvo Svajūnas.
– Elze, brangioji, – pasakė jis man,- padėk man vėl, prašau. Reikia pinigų, tačiau gana didelės sumos.
Neabejojau Svajūnu, todėl iškart po skambučio pervedžiau reikiamą sumą.
– Grąžinsiu po mėnesio, gali neabejoti.
Aš ir neabejojau, juolab jis visada grąžindavo laiku. Niekada nepergyvenau dėl pinigų, aš pergyvenau dėl Svajaus. Man jis kaip jaunesnis brolis, nors vyresnis už mane 2 metais.
Praėjo mėnuo, antras… tačiau Svajūnas taip ir negrąžino pinigų. Supratau, kad jis turi problemų, todėl pati neprašiau grąžinti skolą. „Išspręs problemas, o paskui atiduos pinigus“,- galvojau aš.
Taip prabėgo 4 mėnesiai. Mes bendravome, pinigų temos nekėliau, nors supratau, kad suma nemaža ir reikia priminti apie skolą. Praėjo daug laiko, o ir pačiai reikėjo pinigų.
Nusiunčiau Svajūnui sms, tačiau jis neatsakė. Nusprendžiau palaukti kelias dienas ir perskambinti, jis pakėlė ragelį.
– Elze, labai užimtas, perskambinsiu.
Taip praėjo dar savaitė ir aš paskambinau dar kartą. Jis pakėlė ragelį, tiesa, ne iš pirmo karto. Paprašiau grąžinti skolą, į ką jis man atsakė:
– Elze, mes juk draugai, atleisk man šią skolą ir pamiršk.
– Bet jei dabar negali grąžinti, geriau duosiu dar laiko, suma juk nemaža.
Tačiau Svajus ėmė kalbėti apie mūsų draugystę. Apie tai, kad aš nežinau, kas yra tikra draugystė ir kad nemoku draugauti.
– Reikia atleisti artimų draugų skolas,- pasakė Svajūnas ir padėjo ragelį.
Jei tai būtų maža suma,aš su malonumu pamirščiau tai, bet ne šiuo atveju. Kaip jis gali taip manimi manipuliuoti?
Pasvarsčiau ir supratau, kad negalėsiu atleisti tokios sumos. Todėl Svajūnas turi grąžinti pinigus, patinka jam tai ar ne. Vėl ir vėl skambinau jam, bet jis ignoravo.
Todėl nusprendžiau paskambinti Svajaus draugui Valdui ir paklausti, kur dingo bendras mūsų bičiulis.
– Juk jis su mergina ilsisi prie jūs. Tiesą sakant, pats jo ieškojau.
– O kam jis tau?
– Jis man skolingas pinigų, tai laukiu jo grįžimo.
Buvau labai nustebusi: iš vienos pusės man buvo apmaudu dėl draugo, kad jis įlindo į skolas, o iš kitos buvau pasipiktinusi tuo, kad jis nesiima atsakomybės už savo poelgius.
Po pokalbio su Valdu palikau Svajui dar krūvą žinučių, bet jis taip ir neatsakė. Svarbiausia, supratau, kad nereikia skolinti pinigų artimiems žmonėms, nes dėl to labai lengva prarasti draugystę.
