“Dukters nenoriu – ji negraži”: ji pagimdė du, bet iš gimdymo namų pasiėmė tik sūnų

Kristina – iš išorės visiškai paprasta būsima mamytė. Vaikų ji laukė, pergyveno dėl jų, uždavinėjo gydytojams krūvas klausimų – viskas kaip ir visoms.

Sąrėmiai jai prasidėjo naktį ir lygiai 5 ryto į pasaulį atėjo pirmasis mažylis – sveikas berniukas. O 5:15 gimė ir antroji mažylė.

Abu vaikai buvo visiškai sveiki – jei neskaitysime, kad pas mažylę ant skruosto buvo didelis tamsus apgamas.
Pirmąją į rankas jauna mama paėmė būtent dukrelę – ir tuoj pat pasibjaurėjusi susiraukė ir atidavė ją į rankas akušerei. Po to paėmė sūnų, įdėmiai apžiūrėjo ir apkabino.

Mes susižvalgėme, bet nutylėjome. Keistas, žinoma, elgesys, na bet tiek to. Tik štai rytą pasirodė, kad ne viskas gerai – Kristina parašė dukters atsisakymą:

Pirma, jų tėvas mane metė ir du vaikus auginti bus sunku. Antra , ką man daryti su tokia mergaite? Jeigu tai būtų berniukas, o dabar tokia gėda, į ją visi rodys pirštais. Ir į mane taip pat.

Pasakyti, kad mes apstulbome – tai reiškia nieko nepasakyti. Ir įkalbinėjome, ir aiškinome, kad šį apgamą lengva pašalinti – be rezultatų. Greičiausiai ši dėmė buvo tik priežastis atsisakyti vieno iš vaikų.

O jau kitą dieną į ligoninę atėjo jaunas vaikinas su savo mergina. Pasirodo, tai buvo tikras šios mažylės dėdė.
Jie nusprendė pasiimti ją, o ne palikti tarp valdiškų sienų. Žinoma, jaunuoliams teko surinkti labai daug popierių, bet jie susidorojo – ir mažylė išvyko ne į kūdikių namus, o į tikrą šeimą.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.