Džono tapo našlaičiu iškart po gimimo. Tėvai atsisakė savo vaiko dėl retos genetinės ligos. Tačiau po daugelio metų jis įkvėpė milijonus žmonių

Džono tapo našlaičiu praėjus 36 valandoms nuo gimimo. Tėvai atsisakė savo vaiko dėl retos genetinės ligos – Tričerio Kolinzo sindromo.

Jie paprasčiausiai išsigando vaiko išvaizdos ir nusprendė jo atsisakyti. Pagal statistiką, nuo šios ligos kenčia 1 vaikas iš 50000. Tokiems vaikams neteisingai vystosi veido kaulai ir kremzlės. Dėl to formuojasi nestandartinė išvaizda. Paprasčiau tariant, tokie vaikai išoriškai negražūs.

Šiuolaikinė medicina bejėgė prieš šį susirgimą. Jei ką ir galima pataisyti, tai tik plastikos pagalba. Be to, Džono turi problemų su klausa. Gyventi normalų gyvenimą jam padeda klausos aparatas.

Berniukui pasisekė ir jį įsivaikino. Jo įmotė vardu Džin Lankaster. Jos nebaugino Džono liga. Ji galėjo jam padovanoti motiniškos meilės šilumą.

Vaikystėje visi vaikai iš jo šaipėsi, todėl jis kentė vienatvę.

Džono papasakojo, kad buvo viskam pasiruošęs, kad su kuo nors susidraugautų. Prisiminė atvejį, kai jis pripirko daug saldumynų ir dalijo juos vaikams, tikėdamasis, kad jie pakeis savo požiūrį į jį.

Vaikinas ne kartą kreipėsi į plastikos chirurgus, bet ypatingo rezultato nepasiekė. Galų gale jis nusprendė, kad reikia išmokti priimti save tokį, koks yra ir džiaugtis gyvenimu.

Kai jam buvo 20 metų, jis įsidarbino barmenu, paskui tapo fitneso instruktoriumi. Tai leido jam įgyti gražią raumeningą figūrą.
Paskui jis pamilo Laurą, kuri tapo jo antra puse. Mergina pamilo Džono dėl jo turtingo vidinio pasaulio.

Būtent dėka jos įtakos jis rado savo gyvenimo kelią. Vaikinas ėmė važinėti po pasaulį, skaitydamas paskaitas tėvams, kurių vaikai kenčia nuo tokio pat susirgimo.

Taip pat Džono sukūrė labdaros fondą, padedantį vaikams su šiuo susirgimu.

Savo pavyzdžiu jis parodė daugeliui žmonių, kad išvaizda neturi tapti kliūtimi kelyje į laimingą ir pilnavertį gyvenimą.

Viename iš savo interviu Džono pasakė: „Aš labai norėčiau sutikti kažką kaip aš, kai aš buvau mažas, kad jis man pasakytų: „Tu gali daugiau, tu gali pasiekti viską, ko panorėsi!“