Elžbieta II visada buvo stiliaus karalienė. Net jaunystėje

Didžiosios Britanijos valdovė Elžbieta II iki šiol yra stiliaus ikona. Dabar ji rengiasi santūriai, tačiau jaunystėje rinkdavosi įvairius apdarus. Prisiminkime, koks karalienės stilius buvo anksčiau.

Vaikystėje Ežbietą rengdavo pagal karališkuosius kanonus: ji dėvėjo sijonus ir sukneles iki kelių, ant kurių mergaitė apsivilkdavo ramių pastelinių atspalvių dvibortį paltą.

Derinius papildydavo sniego baltumo puskojinės ir pirštinaitės, o taip pat miniatiūriniai rankinukai. Tiesą sakant, mažus ridikiulius karalienė mėgsta iki šiol.

Jaunystėje Ežbieta II teikė pirmenybę suknelėms su moteriškais gėlėtais raštais, klostuotiems midi sijonams, o taip pat palaidinėms su originaliomis apykaklėmis.

Oficialiems vizitams britų valdovė rinkosi sijonų kostiumus, dengiančius kelius, o taip pat marškinių kirpimo sukneles ir elegantiškus liemenuotus švarkus.

Apdarų ypatingoms progoms siuvimas buvo patikimas geriausiems meistrams. Vestuvinį apdarą siuvo Normanas Hartnelas, kuris ištekančiai Elžbietai pasiūlė prabangią suknelę, išsiuvinėtą kristalais ir perlais. Įdomia detale tapo neįtikėtinas 4 metrų šleifas. Karūnavimo apdarą taip pat paruošė Hartnelas.

Jaunystėje karalienė rinkdavosi gana ilgus sijonus, pabrėžiančius taliją ir pilnai uždengiančius kelius.

Susiaurintų „pieštuko“ modelių, kaip ir variantų su plačiais padurkais, nešioti nebuvo leidžiama pagal karališkąjį aprangos kodą (galėjo ištikti nesusipratimų lipant iš mašinos, lipant laiptais, o taip pat vėjuotu oru). Ir nors visa tai buvo madinga, karalienė buvo priversta naudoti tik tiesų arba vos platėjantį kirpimą.

Ežbieta nešiodavo originalius lietpalčius ir paltus: liemenuotus, platėjančius apačioje, su didelės apimties pečiais ir akcentuojamomis apykaklėmis. Gavusi oficialų karalienės statusą, valdovė pradėjo dažnai lankytis aukštuomenės renginiuose, kuriems rinkdavosi prabangius vakarinius apdarus su nedidelėmis iškirptėmis ir plačiais padurkais.

Šleifai buvo draudžiami, kadangi kas nors galėjo juos užminti. Suknelės buvo papildomos kailio šaliais ir ilgomis gražiomis pirštinėmis.

Mėgstamiausias Elžbietos II aksesuaras buvo skrybėlaitės, tačiau jų pasirinkimas irgi buvo ribotas. Nebuvo galima dėvėti vėjo nupučiamų plačiabrylių galvos apdangalų, uždengiančių veidą (jis visada turi likti atviras), aukštų (gali trukdyti išlipant iš mašinos) ir iššaukiančių, su gausiu dekoru.

Nepakeičiama įvaizdžio dalis visada buvo perlai. Karalienė nenešiojo deimantų ir aukso, rinkosi santūrius perlų auskarus ir 1-3 eilių karolius.

Iki šiol Elžbieta rengiasi elegantiškai ir išlieka pavyzdžiu visoms moterims.

You cannot copy content of this page