Gauruotos baidyklės išgelbėjimas. Savanoriai nesuprato, ką ištraukė iš bėdos: vilką, kojotą ar šunį

Kartą gelbėjimo tarnyboje pasigirdo neįprastas skambutis.

Kitame laido gale sunerimę miestelio gyventojai pranešė apie jų kieme vaikštinėjantį keistą gyvūną, primenantį vilką. Kruopščiai pasiruošę susitikimui su plėšrūnu, savanoriai buvo nustebę,kai prieš juos pasirodė anksčiau nematytas žvėris. Ar tai šuo, ar vilkas, o gal visgi kojotas?

Tačiau buvo aišku viena – iškankintam gyvūnui reikėjo rūpesčio ir priežiūros. Sužeisto uodeguotojo nepaliko bėdoje. Tiesa, jis buvo toks išgąsdintas, kad gelbėtojams vargiai pavyko pašerti vargšą žvėrį ir užmegzti kontaktą.

Ir galų gale jį nugabeno į veterinarijos kliniką, nuprausė, pašėrė. Ir tik tuomet jame įžvelgė mielą haskių veislės šunį.
Dabar kasdien gaudamas gerumo ir meilės, šis pūkuotas keturkojis draugas dėka jautrių žmonių keičiasi tiesiog akyse. Tampa daugiau bendraujančiu, švelniu, žaismingu, geraširdžiu, o svarbiausia – laimingu šunimi.

Štai ką gali beribė žmogaus meilė ir rūpinimasis gyvūnu.

Savo ruožtu išgelbėti nuo neišvengiamos mirties mūsų mažieji broliai atsako prisirišimu ir pagarba visam gyvenimui.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.