Gulbių pulkas šalo tvenkinyje, tačiau gera moteris sugebėjo jas išgelbėti

Gulbių porai vėlai išsirito 5 jaunikliai. Todėl, kai atėjo laikas skristi į šiltus kraštus, jos nebuvo pasiruošusios ilgam skrydžiui. Visai šeimai teko likti žiemoti tvenkinyje, juk tėvai negalėjo pamesti savo paukščiukų.

Šeima ramiai gyveno tvenkinyje iki vasario vidurio, bet vėliau temperatūra smarkiai nukrito ir tvenkinys užšalo. Išsekusios gulbės patraukė į kaimą pagalbos pas žmones.

Vietos gyventojai ėmė lesinti gulbių šeimyną, o kai kurie ėmė ieškoti joms žiemojimo vietos per žiniasklaidą. Vietiniai zooparkai nenorėjo prisiimti 7 paukščių, nes jiems ir taip nepakako finansavimo.

Netikėtai atsirado moteris, išgelbėjusi gulbių šeimyną. Ji nusprendė padėti paukščiams peržiemoti. Pasiėmė paukščius namo ir apgyvendino erdviame šiltnamyje iš polikarbonato.

Gulbes apgyvendino komfortiškai, lesino daržovėmis, grūdais, žuvimi, taigi, paukščiai nebuvo alkani. Po poros savaičių tokios priežiūros ir maitinimo gulbės priaugo svorio ir sustiprėjo.

Pulke buvo viena juoda gulbė, kuri pirmoji pasirodė tvenkinyje, ją paliko vieną, juk ji neturėjo jėgų skrydžiui.

O žiemos pradžioje tvenkinyje atsirado dvi baltos gulbės. Jos ne iškart leido juodajai gražuolei tapti jų pulko nare. Žiedas ant tamsiosios gulbės kojos rodė, kad ji iš Rygos.

Moteris teigė, kad pasiliks gulbes iki tol, kol joms to reikės. Jei pavasarį jos norės išskristi, ji jų nelaikys.

Gulbių kaimynais tapo gražių spalvų vištos, mandarininės antys ir mielas paršelis.

Kai išgirsti panašias istorijas, supranti, kad pasaulyje dar yra gerų ir jautrių žmonių.

You cannot copy content of this page