Inkstus, užkimštus akmenimis, išsigydžiau pagal labai paprastą receptą – praėjo jau 30 metų ir viskas gerai!
Prieš 30 m aš sunkiai susirgau. Dešinysis inkstas dėl mano pakeltos sunkios dėžės svorio nusileido, ir mane norėjo paguldyti į ligoninę su neteisinga apendicito diagnoze.
Mano laimei, tuo pat metu priimamajame buvo gydytoja urologė, kuri ėmė ginčytis su kitu gydytoju dėl diagnozavimo klaidos.
O kai ji suprato, kad nieko negali įrodyti, savo atsakomybe paėmė mane į urologijos palatą. Po mėnesio mano inkstas stojo į vietą ir aš ruošiausi išrašymui.
Urologė prieš išrašydama atkreipė dėmesį į tai, kad aš buvau liesutė ir patarė man daugiau valgyti, pabrėždama šviežią karvės ar ožkos pieną, o taip pat pienišką kisielių. Tam kad aš pasitaisyčiau.
Ir dar ji pasiūlė patikrinti ar mano inkstuose nėra akmenų. Po atliktų tyrimų pasirodė, kad vienas inkstas visiškai užkimštas akmenimis, panašiais į pupeles. Tačiau matydama mano išsekusią būklę patarė nesutikti su jokia akmenų šalinimo operacija. Ir paskui man pranešė visiškai nedžiuginančią naujieną. Esą aš galėsiu pagyventi dar keletą metų. Tik reikia visiškai nevalgyti silkės, o visas maistas turi būti be druskos.
Po poros mėnesių aš susiruošiau į svečius pas pažįstamą. Ir gavosi taip, kad viename vagone su manimi važiavo labai linksmos merginos, kurios važiavo iš durpių gamyklos.
Jos visą kelią dainavo ir šoko. Na ir žinoma gėrė ir užkandžiavo. Kvietė ir mane prie savo stalelio, tik aš atsisakiau.
Vienoje stočių prie mūsų atsisėdo močiutė, kuri taip pat atkreipė dėmesį, kad aš nedalyvauju bendrose linksmybėse.
– O tu, dukrele, ko ne prie stalo? Niekas nekviečia ar sergi?
Aš viską ir papasakojau. Tada močiutė man ir patarė:
„Kai atvažiuosi į vietą, nusipirk 5 citrinas. Vieną nuplauk ir perpjauk per pusę. Pusę citrinos ryte sutarkuok ir suvalgyk. O tam kad rūgštis netrauktų burnos, įsimesk žiupsnelį druskos. Kitą pusę suvalgysi vakare, taip pat trintą. Taip daryk 5 dienas. O svarbiausia, pasiruošk indelius šlapimui ir stebėk kaip jis keisis. Po mėnesio šį gydymą pakartok dar kartą.
Antrą naktį mano šlapimas buvo neįtikėtinai drumstas, trečią – visiška košė, o paskui drumstumas ėmė po truputį nykti. Taip aš ir atsikračiau akmenų inkstuose. Nuo to laiko štai jau kiek metų praėjo, o aš taip ir nenumiriau nuo tų akmenų.
Tai todėl, kad iki šiol (ypač karštomis dienomis geriu vandenį su citrina. Išimtiniu atveju pilu į dviejų litrų grafiną nubrauktą arbatinį šaukštelį citrinos rūgšties. Profilaktikai. Tačiau iš karto įspėju, kad inkstų valyti citrininiu vandeniu negalima, kadangi nebus jokio efekto. Tik citrinomis!
Informacija šiame straipsnyje yra išskirtinai pažintinio pobūdžio ir nepakeičia sertifikuoto šio profilio specialisto konsultacijos.
