Iš pusės moliūgų derliaus šiemet pagaminau cukatas, valgome vietoj saldainių. Dalinuosi receptu

Kažkodėl cukatų iš moliūgo iki šiol niekada negaminau, o pasirodo, be reikalo, jos gaunasi tokios skanios, kad dabar nespėju gaminti.

Mums labai patiko, todėl aš jau pusę moliūgų derliaus paleidau cukatoms, valgome vietoj saldainių su arbata.

Receptas:
1 porcijai:
– moliūgas – 1 kg
– cukrus – 500 g
– citrinos rūgštis – 0,5 arbatinio šaukštelio
– 3 porcijoms kaip pas mane:
– moliūgas – 3 kg
– cukrus – 1,5 kg
– citrinos rūgštis – 1,5 arbatinio šaukštelio

Taigi, imame moliūgą, patogumui supjaustome riekėmis, šaliname sėklas ir nulupame žievę.

Gryno moliūgo svoris 3 kg, dabar pjaustome maždaug 5-7 mm gabalėliais.

Imame tinkamą puodą ir dedame į jį paruoštą moliūgą sluoksniuodami cukrumi. Cukrų imame apskaičiuodami 1 kg moliūgo 0,5 kg cukraus, kadangi pas mane 3 kg moliūgo, aš imu 1,5 kg cukraus.

Paliekame 3-4 val, kad moliūgas išskirtų sultis (galima palikti per naktį).

Pas mane praėjo 4 val, štai kiek sulčių jau išskyrė moliūgas, jei jūsų moliūgas sausokas, taip irgi būna, išsiskirs mažai skysčio, galima įpilti maždaug 200 ml vandens.

Aš nepilu, nes pas mane skysčio pakankamai.

Dedame ant ugnies, aš mėgstu cukatas su rūgštele, todėl beriu dar 1 arbatinį šaukštelį citrinos rūgšties, dabar užviriname, kai užvirs, darome vidutinę ugnį, verdame lygiai 5 min, išjungiame ir paliekame 3-4 val, paskui dedame ant ugnies vėl, vėl kaitiname, verdame 5 min, išjungiame ir paliekame 3-4 val, taip reikia padaryti dar 2 kartus. Viso turi gautis 4 tokios manipuliacijos. Procese ragaujame moliūgą, jei reikia, galime dar dėti citrinos rūgšties. Rezultate turi gautis štai tokie skaidrūs gabalėliai.

Dedame į kiaurasamtį, leidžiame nutekėti skysčiui, dabar imame džiovyklės padėklus ir dedame gabalėlius, padarant atstumą vienas nuo kito.
Dedame padėklus į džiovyklę, nustatome 65 laipsnių temperatūrą ir paliekame džiūti, su mano džiovykle reikia truputį ilgiau nei paros. Kol cukatos džiūsta, užsiimame savo reikalais.

Cukatų gatavumą galima nustatyti pagal lipnumą ir išvaizdą, gatavos jos neturi lipti prie rankų ir sulipti tarpusavyje.

Išjungiame džiovyklę, cukatas dedame į konteinerį, sandariai uždarome. Saugoti būtina sandariai uždarytoje taroje, kad cukatos nesudrėktų.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai ilgas procesas, tačiau įsigilinus, jūsų įsikišimas čia minimalus, reikia tik supjaustyti, užvirinti ir išdėlioti ant padėklų, o visa kita už jus padarys laikas.

Cukatų skonis gaunasi, lyg jos būtų pagamintos iš kokio nors egzotinio vaisiaus ir jų išvaizda ryški bei apetitiška, taip ir vilioja paragauti gabalėlį.