Išbadėjęs alabajus vienišas gulėjo prie autoserviso

Jelena važiavo namo tuščia autostrada, kai pastebėjo didžiulį šunį prie vieno iš autoservisų. Ji negalėjo pravažiuoti pro šalį ir, sustabdžiusi mašiną, patraukė prie giganto.

Styrantys šonkauliai, raudonos akys, besivelkanti letena, kailis išteptas mazutu…Tokį mergina pamatė šį alabajų, kuris prisigretino prie autoserviso. Negalvodama ji nuvežė šunį į ligoninę.

Apžiūra parodė, kad šuo neėdė ir nelakė kelias dienas.

Mazutas (taip pavadino rastinuką) buvo dar visai jaunas šuo, o svarbiausia – kažkada jis buvo naminis. Matomai kažkas jį išmetė prie autostrados, ir pripratęs prie ramaus gyvenimo Mazutas išgyveno tik per stebuklą.

Jelena pradėjo šuns reabilitaciją: šėrė, maudė, skyrė daug dėmesio ir dovanojo jam savo meilę. Mazutas lėtai, bet užtikrintai taisėsi. Tiesa, visgi teko jam amputuoti leteną su augliu, kad alabajus nesikankintų.

Greitai Mazutas išmoko žvaliai bėgioti ant trijų letenų. Labiausiai šiame gigante visus žavėjo jo išskirtinis gerumas ir patiklumas. Net šunų mastais jis buvo labai švelnus ir geraširdis šuo!

Mazutas ir jo gelbėtoja Jelena. Trapios merginos fone jis dar įspūdingesnis.

Po pusės metų gydymo ir gyvenimo prieglaudose ir laikinoje globoje, gigantas Mazutas rado savo laimę. Didžiulis (68 kg!) ir džiugus jis važiavo namo, lyg nujausdamas naują skirsnį savo gyvenime.

Mazutas greitai įprato prie naujos vietos ir susidraugavo su antru šunimi. Tiesa, savo grėsmingo alabajaus charakterio jis taip ir neparodė, o liko geru ir mielu veršiuku. Štai tokia gera šios istorijos pabaiga!