Kartą anūkas atėjo pas senelį ir paklausė…
Kartą anūkas atėjo pas senelį ir paklausė:
Kaip jūs anksčiau gyvenote?
Be prieigos prie technologijų,
be interneto,
be kompiuterių,
be televizorių,
be kondicionierių,
be mobiliųjų telefonų?
Senelis atsakė: Lygiai taip pat,kaip jūsų karta gyvena šiandien:
be maldų,
be atjautos,
be garbės,
be pagarbos,
be gėdos,
be kuklumo,
be skaitymo.
Mes – žmonės, gimę tarp 1940-1980, esame palaiminti.
Mūsų gyvenimas – gyvas to įrodymas:
Žaisdami ir važinėdami dviračiais, mes niekada nenešiojome šalmų.
Po mokyklos mes žaisdavome iki saulėlydžio.
Mes niekada nežiūrėdavome televizoriaus.
Mes žaisdavome su tikrais draugais, o ne draugais iš interneto.
Jei mes kada nors jausdavome troškulį, gerdavome vandentiekio vandenį, o ne vandenį iš butelių.
Mes mažai sirgdavome, nors anksčiau mes dalindavomės vieną ir tą pačią sulčių stiklinę su keturiais draugais. Mūsų tėvai gydė mus pigiomis puikios kokybės priemonėmis ar liaudies medicinos pagalba.
Mes niekada nepriaugdavome svorio, nors valgydavome daug duonos ir bulvių kiekvieną dieną.
Mes įpratome kurti savo žaislus ir žaisti su jais.
Mes dalindavomės savo žaislais, knygomis.
Mūsų tėvai nebuvo turtingi. Jie dovanojo mums savo meilę, išmokė mus vertinti dvasinį, o ne materialų, davė mums supratimą apie tikras žmogiškąsias vertybes – garbę, ištikimybę, pagarbą, darbštumą.
Mes niekada neturėjome mobiliųjų telefonų, DVD, Playstation, Xbox, videožaidimų, personalinių kompiuterių, internetinių pokalbių. Bet mes turėjome tikrų draugų!
Mes lankydavomės savo draugo namuose be kvietimo, mus vaišindavo paprastu ir kukliu maistu.
Mūsų prisiminimai būdavo juodai baltose fotografijose, tačiau jie būdavo ryškūs ir spalvoti, mes su pasimėgavimu vartydavome šeimyninius albumus ir su didžia pagarba saugojome protėvių portretus.
Mes nemesdavome knygų į šiukšlyną, o stovėdavome dėl jų eilėse ir paskui pasimėgaudami skaitydavome. Mes nerodydavome savo gyvenimo svetimai apžvalgai ir neaptarinėdavome su tokiu susidomėjimu svetimo, kaip tai darote jūs – rodydami savo gyvenimą Instagrame, viešai aptarinėdami masinės medijos erdvėje savo šeimynines paslaptis.
Mes – unikali ir labiausiai suprantanti karta, todėl kad mes – paskutinė karta, kuri klausė savo tėvų;
be to, mes – pirmieji, kurie turės klausyti savo vaikų.
Ir mes tie, kurie vis dar protingesni už jus ir padeda jums naudotis technologijomis, kurios niekada neegzistavo tuo metu, kai mes buvome jūsų amžiaus!
Mes – riboto leidimo!
Mėgaukitės mumis!
Mokykitės iš mūsų!
Vertinkite mus!
Prieš mums išnykstant.
