Kartą vakare, kai mama triūsė virtuvėje, prie jos priėjo 11 metų sūnus su popieriaus lapeliu rankose…

Kartą vakare, kai mama triūsė virtuvėje, prie jos priėjo 11 metų sūnus su popieriaus lapeliu rankose. Nutaisęs oficialią išraišką, berniukas padavė lapelį mamai.

Nusišluosčiusi rankas į prijuostę, mama ėmė skaityti: „Sąskaita už mano darbą: kiemo šlavimas – 5 eurai, savo kambario tvarkymas – 5 eurai, sesutės priežiūra (3 kartai) – 15 eurų, aukščiausio pažymio gavimas – 5 eurai, šiukšlių išnešimas kas vakarą – 3 eurai. Viso: 33 eurai.“

Baigusi skaityti, mama švelniai pažvelgė į sūnų, paėmė tušinuką ir kitoje pusėje parašė: „Už tai, kad nešiojau tave pilve 9 mėnesius – 0, už visas naktis, kurias praleidau prie tavo lovelės, kai tu sirgai – 0, už visas valandas, kai raminau ir linksminau tave, kai tu liūdėjai – 0, už visas ašaras, kurias nušluosčiau nuo tavo akių – 0, už visus pusryčius,pietus, vakarienes ir sumuštinius į mokyklą – 0, už visą gyvenimą, kurį pašvenčiu tau kasdien – 0. Viso – 0.“

Baigusi rašyti, mama šypsodamasi atidavė lapelį sūnui. Berniukas perskaitė parašyta, ir dvi didžiulės ašaros nutekėjo jo skruostais, jis apvertė lapą ir ant savo sąskaitos užrašė: „Apmokėta motinos meile“, po to apsivijo mamos kaklą, prisiglaudė, slėpdamas veidą…

Kai asmeniniuose ir giminiškuose santykiuose ima pateikinėti sąskaitas, viskas baigiasi…kadangi meilė besąlygiška ir nepasiduoda apskaičiavimams.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.

You cannot copy content of this page