Kiekviena moteris turi tą vienintelį vyriškį, jausmai kuriam niekada nepraeis

Visada yra tas vienintelis žmogus. Galbūt tai klišė, tačiau teisinga.

Kadaise jis buvo svarbi tavo gyvenimo dalis, o dabar tik prisiminimas.

Visada yra tie vieninteliai santykiai. Kurie vis dar sėdi mūsų galvoje. Net jei praėjo jau daug laiko.

Žmonės ateina į mūsų gyvenimą ir išeina, tačiau po to tu jauti ypatingą didžiulę tuštumą. Jis išėjo ir ta tave pakeitė.

Tu nežinai, kas jame tokio. Tačiau jis pastoviai iškyla tavo galvoje ir persekioja tave mintyse laikas nuo laiko.

Ne tai kad tu fantazuotum apie jį kasdien. Prisiminimai apie jį kyla savaime.

Ir tu vis dar nežinai, kas jame tokio ypatingo. Tu net neįsitikinusi, kad tau patinka šie prisiminimai. Tačiau tu vis dar gali prisiminti tai, kaip jis juda. Kaip jis kvepia. Kaip šypsosi. Kaip vaikšto. Kaip užsidega jo akys, kai jis kalba apie kažką su susidomėjimu.

Tu gali prisiminti dienas, kai vienintelė tavo mintis buvo pamatyti jo veidą po ilgos dienos. Apkabinti jį ir bučiuoti, lyg nieko nebūtų šalia. Tu gali prisiminti dienas,kai jūs buvote laimingi ir nerūpestingi. Kai tu negalvojai, kas bus toliau.

Tačiau tos dienos praėjo. Tu judi toliau. Tu negyveni iliuzija.

Tavo pastangos buvo didelės, kad būtum tokia moteris, kokia esi šiandien. Štai kodėl tu nusipelnai daug daugiau, nei vyro, kuris negali duoti tau to, ko tau reikia.

Tu sutverta ne tai meilei, kuri laukia. Tu sutverta ne pažadams, kurių niekada neišpildys, ne lūkesčiams, ne vienatvei santykiuose.

Tu sutverta meilei, kuri nepabėga. Meilei, apie kurią rašo eiles.

Štai kodėl tu paleidi.

Tu prisimeni momentus, kai tu taip jo ilgėjaisi , kad net fiziškai skaudėjo. Tu prisimeni, kaip verkdavai ir užmigdavai ašarose, galvodama, kad niekada nebūsi pakankamai gera jam.

Tu vis dar kartais ilgiesi jo, tačiau tai nereiškia, kad tu nori susigrąžinti jį į savo gyvenimą.

Tu išmokai savo pamoką. Tu supratai, kad gali susidoroti ir viena. Tu gali pasikliauti savimi.

Gerai, kai kažkas yra šalia, bet geriau, kai tau ramu vienai su savimi.

Jis turėjo šansą ir jį prarado. Tu žinai, kad jo širdis visada bus dalimi tavosios, tačiau jis niekada nebus tavo gyvenimo dalimi ir tu tai priėmei.

Su kiekvienu išsiskyrimu mes paleidžiame dalelę savęs. Tą, kurią mes savanoriškai atiduodame kitam žmogui.