Kuo apsirengusios tekėjo mūsų mamos ir močiutės: madingos tų laikų vestuvinės suknelės
Dabar galima nusipirkti ką tik nori: užsisakyti internetu ar nusipirkti parduotuvėje.
Ypač jei tai liečia vestuvinę atributiką. Tačiau TSRS epochoje tai padaryti buvo labai sunku. Bet ir tada nuotakos svajodavo apie prabangias ir gražias vestuves. Tačiau verta pažymėti, kad vestuvių iškilmės buvo brangus malonumas. Na o pagrindinis nuotakos atributas buvo ir yra vestuvinė suknelė.
Tada kai kurios siūdavo ją pačios. Pirkdavo daug audinio ir kartu su mamomis, seserimis ir draugėmis siūdavo apdarą, nuometą.
Tos, kurios turėjo gana geras pajamas, galėjo leisti nusipirkti suknelę, o tada jos kainuodavo labai brangiai.
Kai kurios įsigudrindavo netgi atsivežti apdarą iš užsienio, pavyzdžiui, iš Lenkijos. Na o paprastos nuotakos net perduodavo savo sukneles draugėms ar seserims.
Buvo aktualu, kad su vienu apdaru tekėdavo kelios merginos.
Tuomet vestuvės vykdavo pagal talonus. Kai besituokiantys paduodavo pareiškimus Santuokų rūmams, jiems būdavo išduodami tam tikri talonai.
Pagal juos jie galėdavo gauti savotišką valstybės pagalbą: žiedus, audinių jaunikio kostiumui ir nuotakos suknelei, kokių nors atributų vestuvėms.
Namuose išnešdavo baldus, statydavo stalus iškilmėms. Moterys savo rankomis ruošdavo daug gardėsių. Aplinka buvo naminė.
Šiuolaikiniams žmonėms gali pasirodyti, kad vestuvės būdavo paprastos ir neišvaizdžios. O aš jums pasakysiu, kad jos būdavo šviesios, nuoširdžios ir geros. Įsitikinkite tuo patys.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
