Mane jėga verčia tapti anytos slauge…

Visus 17 santuokos metų vyro mama mane engė. Ji kurdavo visokias bjaurastis apie mane. Labiausiai žeminanti – kad aš pagimdžiau vaikus ne nuo jos sūnaus.

Pasakodavo savo anūkams, kad tėtis mus paliks, kai tik ras gerą moterį, tai iškart ir išeis. Už bemieges naktis, už karčias ašaras aš gavau apdovanojimą – teisę slaugyti anytą.

Aš priversta išeiti iš darbo ir pašvęsti savo gyvenimą asmens, kurio aš nekenčiu, priežiūrai.
Po insulto anytai paralyžiavo pusę kūno. Ji nesikelia iš lovos. Tikra duktė negali prisiimti tokios atsakomybės, kadangi gyvena kitoje šalyje.

Kaip variantą aš pasiūliau parduoti jos butą ir apgyventi ją specializuotoje įstaigoje, kur užtikrinama priežiūra visą parą. Vyras ir jo sesuo su tuo nesutinka.

Ypač pasipiktino vyro sesuo. Juk tokiu atveju ji negaus palikimo – buto. Išeina, prižiūrėti motinos ji negali, o į butą eilėje pirmoji.
Kiekvieną dieną vyras ir jo sesuo tvirtina, kad aš turiu prižiūrėti anytą. O aš manau, kad savo anytai aš nieko neprivalau. Ji visus šiuos metus iš manęs tyčiojosi ir žemino prieš mano pačios vaikus. O dabar aš jai kažką privalau…Aš nenoriu! Vyras pradėjo mane šantažuoti, kad išsiskirs su manimi, jei aš nesutiksiu.

Mano mama irgi serga. Tačiau mes su seserimi pasitarusios nusprendėme, kad ji prižiūri mamą, o aš atsisakau palikimo.

Aš noriu kreiptis į visas anytas!

Kodėl jūs tyčiojatės iš savo marčių? Kodėl jūs sąmoningai gadinate gyvenimą savo sūnui ir jo šeimai? Juk tai jo pasirinkimas, jis pasirinko, pamilo, sukūrė šeimą. Nusiraminkite, susitaikykite su jo pasirinkimu ir priimkite jo žmoną į savo šeimą. O jei jums ir iš tiesų taip nepatinka jo žmona, nebendraukite, juk jūsų niekas neverčia, bet ir nepilkite pamazgų ant marčios, kuri jums nieko blogo nepadarė. Tačiau atminkite vieną svarbų dalyką, kai jums senatvėje bus blogai, tai ir pagalbos iš jos neprašykite ir nesitikėkite!

You cannot copy content of this page