Mano gimimo dieną sūnus su marčia liepė man susiruošti ir išvežė nežinoma kryptimi. Tai, ką jie man pasakė vėliau, privertė mane apsiverkti

Savo sūnui buvau vienintelė maitintoja. Mes su jo tėvu išsiskyrėme, kai jis buvo dar mažas ir ant manęs gulė visas rūpesčių krūvis. Paskui jis užaugo, vedė ir susilaukė vaiko. Aš niekada nekėliau sūnui jokių reikalavimų. Santykiai su marčia buvo geri.

Paskui atėjo metas eiti į pensiją. Mano gimimo dieną nutiko kai kas stulbinančio. Mano sūnus ir marti padovanojo man butą. Persikelti iš savo mažo namelio aš atsisakiau.

Ir nusprendžiau jį nuomoti, juk mano pensija buvo tokia maža.

Tačiau sužinojusi apie dovaną, svočia neliko nuošalyje ir vakare man paskambino su pretenzijomis, kad geriau atsisakyčiau buto ir atiduočiau jį anūkui.

Visą naktį negalėjau užmigti, galvojau ir galvojau, kol ryte susisiekiau su sūnumi. Paklausiau jo, ką jis galvoja, jei atiduočiau butą anūkui. Sūnus mane apibarė ir pasakė, kad neprisigalvočiau nieko panašaus.

Tuomet paklausiau to marčios, o ši man pasakė, kad sprendimas buvo priimtas vienbalsiai ir jo atšaukti negalima. Aš net apsiverkiau. Po to sūnus padėjo rasti nuomininkus.

Dabar turiu papildomą 600 eurų finansavimą. Man tai ženkli pinigų suma. Aš tokia dėkinga sūnui ir marčiai, kad nežinau, kaip perduoti savo jausmus…