Mano mamai jau 60 ir ji nusprendė vėl ištekėti. Tačiau liūdniausia šioje istorijoje tai, kad mano tikras tėvas mirė vos prieš kelis mėnesius

Šiandien aš noriu su jumis pasidalinti tuo, kas mane smarkiai neramina.

Na negaliu suprasti žmonių, kurie gali sau leisti pagyvenusiam amžiuje vėl vesti ar tekėti. Mano manymu, santuoka turi būti paremta meile, o apie kokią meilę gali būti kalba 60-ies metų? Mano tėvai susituokė, kai jiems buvo 30 metų. Tėvas su mama pragyveno 30 metų. Neseniai tėvo nebeliko.

Mes su vyru nusprendėme pasiimti mamą pas save. Tiesą sakant, mums reikėjo pagalbos, vaikams reikėjo priežiūros, o mes dirbome ištisas dienas. Be to, nenorėjau palikti mamos vienos. Mes puikiai sutarėme. Mano vyras gerbia mano motiną ir niekada nebuvo net užuominos į konfliktą.

Vaikai jau nebeįsivaizdavo savęs be močiutės. Kartą mama nustebino mane savo sprendimu dalyvauti kažkokiame renginyje, skirtame seniems ir vienišiems žmonėms. Nesupratau, kam visa tai. Tačiau kukliai nutylėjau ir neišsakiau savo nuomonės.

Apsilankiusi viename tokiame renginyje ji grįžo visa tokia laiminga, pasakė, kad rado ten daug naujų draugų, su kuriais galės bendrauti. Susidarė toks įspūdis, kad mes su ja nebendravome…

Tačiau čia ji nusprendė galutinai mane apstulbinti ir pasakė, kad ruošiasi eiti į tuos susitikimus kiekvieną ketvirtadienį. Atžalos plaukimo pamokos tapo sunkiu klausimu. Dabar tomis dienomis man teko atsiprašinėti iš darbo. Tie susirinkimai ėmė erzinti mane vis labiau ir labiau.

Kartą ji grįžo namo ir pranešė, kad bendrauja su vyriškiu, kurį, atrodo, įsimylėjo. Bet juk nė pusmetis nepraėjo, kai tėtės nebėra!

Aš negalėjau suprasti ir priimti to ir slapta tikėjausi, kad visa tai greitai baigsis. Tačiau aš klydau. Po poros savaičių mama pranešė apie būsimą santuoką.

Tekėti?! 60-ies?! Vestuvės?!

Ji tyčiojasi? Negalėjau patikėti. Pamačiusi mano reakciją, ji nusprendė išeiti iš mūsų namų. Dabar net anūkai jos nejaudino. Ilgą laiką mes su ja nebendraujame.

Aš smarkiai įsižeidusi ir negaliu prisiversti paskambinti ir pasikalbėti su ja. Ji paliko man visus namų rūpesčius, puikiai žinodama, kad aš dirbu 6 dienas per savaitę! Šiomis dienomis man pranešė, kad vestuvės visgi įvyko.

Dabar visai neturiu noro su ja matytis ar kalbėtis. Tačiau draugė sako, kad aš neteisi. Sakykite prašau, ką man daryti šioje situacijoje?