Naudoju sriubinę ne pagal paskirtį. Jau nebegaliu be jos apsieiti, taip patogu
Pastaruoju metu visi bėgame, retai susitinkame prie bendro stalo. O juk anksčiau tai buvo tradicija, gera tradicija. O jau sriubinę, šį namų apyvokos daiktą, pagal paskirtį aš naudojau vos kelis kartus.
Kažkurį laiką ji man tarnavo kaip saldaininė, o kai ir saldumynus paskelbė nesveiku maistu, tapo tiesiog dėžute. Dėjau į ją įvairią bižuteriją, papuošalus, vaikų ženkliukus apie baigtą ugdymo įstaigą.
O štai dabar, pensijoje, perrinkau turimus indus persikraustydama ir nusprendžiau, kad turiu jai ir laiko, ir vietos. Nusprendžiau pabandyti naudoti sriubinę pagal paskirtį.
Na kodėl gi iš daugiafunkcinio ar paprasto puodo neperpylus sriubos į šį gražų indą?
Net jeigu dviem, ji vis tiek suteikia jaukumo, šilumos ir kažko naminio. O svarbiausia – pakyla nuotaika, ir jau nebesinori skubėti, o atsiranda noras pasėdėti labiau atsipalaidavus ir pabendrauti.
O išvis, kodėl būtinai karšta sriuba? Vasarą mes joje darėme šaltibarščius. Irgi labai patogu. Sriubinėje šaltibarščiai ilgai išlieka šalti.
Joje taip pat galima daryti salotas, tokias kaip olivje. Salotos po dangčiu neapdžiūsta ir gerai išlaiko skonį, o patiekimas irgi gražus.
O kaip malonu joje išnešti koldūnus, pačios darytus, naminius. Jie iškart tampa pagrindiniu patiekalu ant stalo.
Galima ir šviežias bulvytes pabarstyti smulkiai supjaustytais krapais, palieti tirpintu sviestu ir patiekti sriubinėje. Tai bus žymiai skaniau, nei tas pats paprastoje gilioje lėkštėje.
Patiko laikyti joje naminius kepinius. Pavyzdžiui, bandeles, beliašus, ir net pyragėliai su kepenėlėmis ilgai lieka aromatingi.
O labiausiai man patiko naudoti sriubinę šašlykų patiekimui.
Po dangčiu keraminėje sriubinėje jis ilgai lieka karštas ir sultingas. Ypač dugne patiesus lavašą.
