Neištikimybė tiesiog reiškia „Aš niekada tavęs nemylėjau“…

Jei tu esi neištikimas, tu sakai: „Aš tavęs nemyliu. Aš niekada tavęs nemylėjau. Aš niekada tavęs negerbiau. Aš niekada tavimi nesirūpinau. Visa tai buvo melas“.

Kol aš augau, niekada nesusimąstydavau apie tai, kas yra neištikimybė. Aš žinojau, kas tai, bet manęs tai niekada nelietė. Tai buvo kažkas, ką rodo kine, kas pasirodo netikėta siužeto linija, įvykių posūkis. Bet, kaip mes visi žinome, kinas ir realybė – tai du visiškai skirtingi dalykai.

Kai man buvo kokie 11 metų, geriausia mano mamos draugė išsiskyrė. Aš artimai draugavau su jos dukra, ir man papasakojo, kad jos mama paaiškino jai ir jos broliams, kodėl tėtis išeina – nes jis pamilo savo sekretorę.

Tada aš dar nesupratau, kaip visa tai tipiška, tačiau sugebėjau suvokti, kad jis buvo neištikimas. Praėjus vos mėnesiui po skyrybų jis vėl vedė. Nors praėjo daug metų, kol aš sužinojau smulkmenas, tai buvo mano pirmoji pažintis su neištikimybe.

Kai jau mano pačios vyras apgavo mane, aš nuėjau pas savo mamos draugę. Dabar aš buvau suaugusi ir galėjau su ja pasikalbėti apie tai, todėl kad mes abi tapome tipiškos situacijos aukomis: jos vyras išėjo pas sekretorę, o mano – pas vaiką ( aš turiu omenyje 20-metę merginą, kadangi mano vyrui 48 ir jis turi 18-metę dukrą iš pirmos santuokos).

To pokalbio metu aš galiausiai supratau, kad neištikimybė – tai išdavystė. Mano atveju man pasisekė, kad mes su vyru neturėjome vaikų. Bet štai mano mamos draugei ne taip pasisekė. Jai iš vyro liko trys vaikai, ir jauniausias buvo visai vaikas, kai vyras pasakė jai, kad nemyli, ir išėjo. Taip pat ir mano vyras bandė pateisinti savo poelgį.

Tas pats velnias: „Aš mylėjau tave, bet dabar sutikau kitą, kurią pamilau labiau“. Arba kaip mano atveju: „Aš maniau, kad tu – mano likimas, bet ne, pasirodo, ji yra mano likimas, nes mes abu mėgstam Beatles ir mūsų gimtadieniai tą pačią dieną.“

48 metų vyro, patiriančio amžiaus vidurio krizę, pasiteisinimo sapalionės.

Bet tai, ką aš supratau per ašaras ir isteriją, kad mano vyras niekada manęs nemylėjo. Jei tu kažką myli, tu neapgaudinėji. Ir taškas.

Laikykite mane beprote, bet aš manau, kad meilė susideda iš daugelio dalykų. Jei tu nuoširdžiai kažką myli, tu jį gerbi, pradžiai. Tu emociškai jį palaikai, rūpiniesi, kai jis serga, tu šalia, kai jam baisu, laikai jį už rankos, kai tu jam reikalingas, jūs žvelgiate į ateitį kartu. Štai kas yra meilė.

Todėl kai tu išduodi sutuoktinį, tu išduodi visa tai. Tu išduodi kiekvieną šią detalę ir iš esmės išstatai pajuokai viską, ką tu kadaise vadinai meile.

Jei tu išduodi, tu sakai: „Aš nemyliu tavęs. Aš niekada tavęs nemylėjau. Aš niekada tavęs negerbiau. Aš niekada tavimi nesirūpinau. Visa tai buvo melas“.

Ir tai normalu. Jei tu nori ištrinti savo praeitį, pripažinęs, kad tai buvo melas – o tu tai ir darai, kai išduodi – tada tai tavo prerogatyva. Tai daro tave išgama, niekšingu melagiu ir išdaviku, tačiau tu turi teisę būti tuo, kuo nori.

Paprasčiausiai nebandyk kam nors pasakoti, kad tu myli ar kadaise mylėjai savo sutuoktinę, jei tu buvai jai neištikimas. Taip tu ne tik įžeidi ją ir jūsų praeitį, bet įžeidi ir save. O jei tu apgavikas, tai turbūt manai, kad tu teisus, tai kam tau įžeidinėti save?

Jei tu toks pat kaip mano vyras ar mano mamos draugės vyras, tu tiesiog nekalta auka visame tame, tiesa? Meilės auka, taip sakant.
Taigi, palik šį vaidmenį mums – kalbėti apie tai, mylėjai tu ar ne.

Būdamas neištikimas tu visai neturi teisės kalbėti apie meilę.