Nuostabios vaikiškų akių, kurios spindi ryškiau už visus pasaulio deimantus, fotografijos!
Mes gimstame beveik akli, mūsų akytėms skauda nuo šviesos pertekliaus ir jos užsimerkia savaime. O paskui, kai atsimerkia, pradeda keistis ir taip iki gyvenimo pabaigos. Senukų akys blausios, kadangi jų energija išseko, gyvenimo kelias artėja prie pabaigos. Ir todėl pačios įdomiausios, pačios neįprasčiausios – tai mažylių akytės, kurios liepsnoja jų vidine šviesa!
Fotografas Abdula Aidemiras, kuris ir padarė šias nuostabias nuotraukas, gyvena ir dirba Stambule. Kontrastų miestas, pasaulio kryžkelė, kur yra vargingi kvartalai ir turtingi, kur gerbia gatvės katinėlius ir kur galima sutikti visų tautybių žmones. Ir jų vaikučius, žinoma, kuriuos savo fotoaparatu ir medžioja Abdula. Todėl patys geriausi, patys įdomiausi modeliai ne studijoje, o gatvėje, reikia tik surasti juos!
Pats fotografas spindinčius vaikų žvilgsnius laiko kažkuo panašiu į švyturėlius, kurie turi patraukti paklydusių ir pavargusių sielų dėmesį. Todėl kad ankstyvame amžiuje viskas atrodo dideliu ir įdomiu, ateitis audrina vaizduotę, norisi kurti, judėti ir paprasčiausiai gyventi. Iš čia ir pasiutusi energijos iškrova, kuri nušviečia vaikučių akis. Suaugę taip jau negali, o ir nenori, o be reikalo! Būtent todėl mums reikia vaikų, kaip priminimo, kaip pavyzdžio to, dėl ko ir reikalingas gyvenimas!
Matosi, kad daugelis vaikučių fotografijose išsimurzinę, purvini, su įbrėžimais, mėlynėmis ir sumušimais. Todėl kad mažas vaikas nemoka sėdėti ramiai ir nekreipia dėmesio į tokias smulkmenas. Tai tikri kadrai iš gyvenimo, vaikai neprausti, neparuošti fotosesijai, o nereta dar ir užklupti netikėtai. Todėl emocijos tokios nuoširdžios, o jų akių šviesa – tikra!
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
