Paskaičiavau savo metus ir supratau, kad gyventi liko mažiau laiko, nei nugyventa

Mano siela skuba.

Paskaičiavau savo metus ir supratau, kad gyventi liko mažiau laiko, nei nugyventa.

Jaučiuosi kaip vaikas, laimėjęs saldainių dėžutę: pirmuosius suvalgo su malonumu, bet kai supranta, kad liko tik keli, pradeda valgyti su malonumu ir pasimėgaudamas.

Neturiu laiko begalinėms konferencijoms, skirtoms nuostatoms, įstatymams, procedūroms ir vidaus taisyklėms, žinodamas, kad nieko nebus pasiekta.

Neturiu laiko kęsti absurdiškų žmonių, kurie elgiasi ne pagal amžių.

Neturiu laiko kovai su vidutinybėmis.

Negaliu pakęsti manipuliatorių ir oportunistų. Mane neramina pavydūs žmonės, kurie bando diskredituoti gabesnius, kad užsigriebtų jų pozicijas, talentus ir pasiekimus.

Man liko per mažai laiko, kad aptarinėčiau antraštes. Nenoriu to, nes mano siela skuba.

Pakuotėje liko per mažai saldainių.

Noriu gyventi su žmonėmis, kurie labai žmogiški. Žmonės, kurie gali juoktis iš savo klaidų, kurie pasiekė savo sėkmę. Žmonės, kurie supranta savo pašaukimą ir nesislepia nuo savo pareigų. Tie, kurie gina žmogiškąjį orumą ir nori tik būti tiesos ir teisingumo pusėje. Tai daro gyvenimą oriu.

Aš noriu apsupti save žmonėmis, kurie žino, kaip prisiliesti prie kitų širdžių. Žmonės, kurie per sunkius gyvenimo smūgius išmoko augti ir išsaugojo švelnius sielos prisilietimus.

Taip, aš skubu, skubu gyventi su intensyvumu, kurį gali duoti tik branda.

Stengiuosi neiššvaistyti nė vieno saldainio, kuriuos man paliko. Aš įsitikinęs, kad jie bus skanesni už tuos, kuriuos jau suvalgiau.

Mano tikslas – pasiekti pabaigą santarvėje su pačiu savimi, artimaisiais ir sąžine.

Jūs manėte, kad turite du gyvenimus ir staiga supratote, kad buvo ir tebėra tik vienas.