Ryte, ruošdamasis į mokyklą, sūnus pasakė: – Žinai, mama, kai kas nors lygina mane su savo broliais ar seserimis, sako, kad aš mielas, o jie – ne. – Įdomu, o kodėl jie taip galvoja?

Ryte, ruošdamasis į mokyklą, sūnus pasakė:

– Žinai, mama, kai kas nors lygina mane su savo broliais ar seserimis, sako, kad aš mielas, o jie – ne.

– Įdomu, o kodėl jie taip galvoja?

– Aš supratau kodėl!

– Kodėl gi?

– Jie su manimi negyvena ir tiesiog blogai mane pažįsta. Tai jiems ir atrodo, kad aš geresnis. Bet juk tai neteisinga! Kaip galima spręsti, nepažinus manęs kaip reikiant?

Mane tai ir prajuokino, ir nustebino tuo pat metu, o paskui aš susimąsčiau. Kaip sakoma, vaiko lūpomis kalba tiesa. Jis dar nė nesulaukęs 8 metų suprato tai, kas daugeliui suaugusiųjų neduota suprasti.

Juk dažnai mes, suaugusieji, taip pat mąstome apie savo artimuosius, apie savo partnerius. Kartais mums atrodo, kad kažkas yra geresnis, protingesnis, stipresnis, sėkmingesnis.

O ar visada mūsų vertinimas objektyvus? Arba „kaimyno žolė visada žalesnė“?

Štai, pavyzdžiui, santykiai tarp vyro ir moters. Susitiko abu, pasaulis nuostabus ir žiūri jie į jį pro rožinius akinius. BET! Yra teorija, kad įsimylėjimas trunka apie 6 mėnesius, taip vadinama „chemija“.

Tai tam tikras organizmo stresas, sukeltas hormonų. Ir štai kai hormoninis fonas susibalansuoja, jie pradeda galvoti ir apie charakterį, ir apie temperamentą, ir apie įpročius. Tinka partneris iš tiesų ar ne. Pradeda pastebėti tai, kas iš pradžių neturėjo reikšmės. Ir kažkuriuo momentu pamato prieš save visiškai kitą žmogų. Kai kurios poros subyra.

Į klausimą: „kame priežastis?“ atsako: „Jis/ji mane nuvylė“.

Mano manymu, priežastis ne tame. „Kai nusivili žmogumi, supranti: tai ne jis toks blogas! Tai tu elgeisi su juo geriau, nei jis to nusipelnė ir tikėjaisi iš jo to, ko jis išvis nesugeba…“

Priežastis tame, kad mes patys nusiviliame tuo, ką apimti emocijų laikėme idealu. Nepažinome žmogaus, nepriėmėme, nesupratome. Ir čia svarbu mokėti girdėti vienas kitą ir būti atviriems, kad susitartumėte „ant kranto“, kas mes esame ir kam pasiruošę vardan santykių.

Mano manymu, santykiai – tai susitarimai, mokėjimas rasti kompromisą, kasdienis darbas.

Ir jei „pamatai“ pakloti tvirtai, ateityje mums neteks lyginti su kitais ir ieškoti kur geriau.