Šefas atsiuntė man žinutę su viešbučio pavadinimu ir pasakė, kad jei neateisiu, galiu pamiršti savo darbą. Nusprendžiau jam atkeršyti kuo gudriau

Prieš kelis metus mane priėmė į mano svajonių darbą. Užėmiau ne paskutines pareigas naftos gavybos kompanijoje. Uždirbdavau kosminius pinigus, kurių per mėnesį nė pusės nespėdavau išleisti.

Pirmą kartą gyvenime man nereikėjo taupyti. Pati pradėjau finansiškai padėti tėvams, apmokėjau didelę dalį jų kreditų mažiau nei per pusę metų.

Viskas ėjosi idealiai iki vieno lemtingo momento: pažinties su darbdaviu. Kai jį pamačiau, pirma, ką pagalvojau, buvo: „O ne per jaunas jis savo postui?“ Ir išties, 50-ies jis buvo pasiekęs neįsivaizduojamas aukštumas, o atrodė jauniau savo amžiaus. Ir štai čia prasidėjo įdomiausia.

Jis pradėjo rašinėti man žinutes su kažkokiais romantiškais eilėraštukais, pastoviai sukiojosi aplink mane ofise ir pažeidinėjo mano asmeninę erdvę.
Kartą pas mus buvo firmos vakarėlis, kur jis atėjo su savo žmona. Net ten jis įsigudrino nemačia nuo žmonos pagraibyti mano kojas.

Pasirodė, mes su jo žmona vaikščiojome į vieną sporto klubą, o po vakarėlio mes tik labiau suartėjome, pradėjome kartu vaikščioti į kavinę, apsipirkti…
Kartą darbo metu man atėjo žinutė nuo jo. Kad aš turiu nurodytu laiku atvažiuoti pas jį į viešbutį, arba galiu rinktis savo daiktus.

Buvau apstulbusi, tačiau nė nereikėjo ilgai galvoti atsakymo. Aš jau žinojau, ką daryti.

Į viešbutį važiavau ne viena, o su jo žmona. Taigi į numerį pirma užėjau aš, o paskui mūsų Kazanovos žmona. Žmona iškart jam pareiškė, kad duoda skyrybų ir turto padalijimo prašymą, o aš, žinoma, kas galėtų abejoti, likau be darbo.

Tada mano naujoji draugė neleido man likti be lėšų pragyvenimui.

Iš pradžių ji padėjo man finansiškai, o paskui mes kartu atidarėme kavinę, kuri po metų tapo viena mėgstamiausių mūsų miesto gyventojų vietų.

You cannot copy content of this page