Šeimininkai paliko šį šunį poilsio bazėje ir išvyko. Jis laukė jų keletą mėnesių…

Gyvūnas pastoviai išeidavo ant kelio ir žiūrėdavo į tolį vildamasis, kad jo šeimininkai grįš jo pasiimti. Visa tai vyko vietos gyventojų akyse.

Šuo nueidavo tik tada, kai labai norėdavo gerti. Netoliese buvo upelis, kur jis galėjo numalšinti savo troškulį.

Ši liūdna istorija nutiko praeitą vasarą. Savanorei Vladai buvo lemta pamatyti gyvūno, kuris tapo nuolatiniu poilsio bazės gyventoju, nuotraukas.

Mergina iš pradžių nežinojo ištikimo šuns istorijos ir manė, kad jo šeimininkai irgi yra čia. Praėjus keliems mėnesiams Vlada vėl pamatė šuns foto. Tai buvo liesas bejėgis gyvūnas. Mergina buvo šokiruota tokių nuotraukų. Ji susiruošė ir išvyko į poilsio bazę.

Vietinių gyventojų pasakojimu, šuo praktiškai nesitraukdavo nuo kelio. Gyvūnas nueidavo vien tik iki upės.

Savanorė mano, kad tai išmestas šuo, kadangi jis turėjo antkaklį ir atliko nesudėtingas žmogaus komandas. Dabar šuo apsigyveno pas merginą savanorę ir reabilituojasi.

You cannot copy content of this page