Šis vabzdys dažnai gyvena mūsų vonios kambariuose. Ar jis pavojingas ir kodėl jis įsiveisia? Išsiaiškinkime, kas jis

Šis mažas vabzdys dažnai slepiasi vonios kambaryje. Ar jo reikia bijoti ir kodėl jis atsiranda namuose?

Jeigu vakare arba naktį užėję į vonios kambarį pastebėjote mažą sidabrišką vabzdį, kuris greitai sprunka palei sieną ar grindjuostę, greičiausiai tai buvo žvyninukas.

Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti nemaloniai: siauras kūnelis, ilgi ūseliai, greiti judesiai ir sidabriškas blizgesys. Tačiau svarbu žinoti: žvyninukai nėra tokie pavojingi kaip, pavyzdžiui, tarakonai. Jie nekanda žmonėms, nepuola, negeria kraujo ir paprastai neplatina žmogui pavojingų ligų.

Bet tada kyla klausimas: kodėl jie apskritai atsiranda mūsų namuose?

Atsakymas labai paprastas: drėgmė.

Žvyninukai mėgsta vietas, kur šilta, tamsu ir drėgna. Todėl vonios kambarys jiems yra beveik idealus: garai po dušo, prasta ventiliacija, vandens lašeliai ant grindų, plyšiai prie vamzdžių ar po vonia. Jeigu patalpoje drėgmė ilgai išlieka aukšta, šie vabzdžiai gali įsikurti labai patogiai.

Dažniausiai jie slepiasi ten, kur žmogus retai žiūri: už spintelių, po vonia, prie vamzdžių, už grindjuosčių, plytelių tarpuose, sienų plyšiuose. Dieną jų beveik nematyti, nes jie vengia šviesos. O naktį išlenda ieškoti maisto.

Ir čia prasideda įdomiausia dalis.

Žvyninukai nėra išrankūs. Jie gali misti tuo, ko mes net nepavadintume maistu: popieriumi, klijais, tapetais, kartonu, knygų viršeliais, audinių likučiais, pleiskanomis, plaukais, net kai kuriais pelėsiais. Jie ypač mėgsta medžiagas, kuriose yra krakmolo arba celiuliozės.

Būtent todėl jų galima rasti ne tik vonioje, bet ir virtuvėje, sandėliuke, spintose ar net prie senų knygų. Jei namuose daug drėgmės ir yra paslėptų kampų, žvyninukams to visiškai pakanka.

Šie vabzdžiai stebina ir savo ištvermingumu. Jų kūnelis padengtas smulkiais sidabriškais žvyneliais, dėl kurių jie atrodo lyg mažos blizgančios žuvelės. Beje, dėl to kai kuriose kalbose jie ir vadinami „sidabrinėmis žuvelėmis“.

Žvyneliai padeda jiems išsisukti nuo pavojaus. Jei vabzdį bando sugauti voras ar kitas plėšrūnas, dalis žvynelių gali lengvai atsiskirti, o pats žvyninukas pasprunka. Dar įdomiau tai, kad laikui bėgant šie žvyneliai atauga.

Žvyninukai apskritai pasižymi neįprastu gebėjimu atsinaujinti. Jie gali atsiauginti prarastas kojeles, ūselius ar uodegos šerelius. Daugeliui vabzdžių tai sudėtinga, nes suaugę jie nebesineria arba neriasi labai retai. O žvyninukai neriasi visą gyvenimą, todėl jų kūnas gali atsinaujinti daug geriau nei daugelio kitų vabzdžių.

Dar vienas netikėtas faktas: žvyninukai gali gyventi gana ilgai. Vabzdžių pasaulyje keli metai yra nemažai, o žvyninukai, esant palankioms sąlygoms, gali išgyventi iki kelerių metų.

Ar jie pavojingi žmogui?

Dažniausiai ne. Jie neįkanda, nepuola ir nėra žinomi kaip pavojingų ligų platintojai. Tačiau tai nereiškia, kad jų buvimas namuose visiškai malonus. Jei žvyninukų prisiveisia daug, jie gali gadinti popierių, knygas, tapetus, kartonines dėžes ar kai kuriuos audinius. Jų išmatos ir kūno liekanos jautresniems žmonėms kartais gali sukelti alergines reakcijas, nors tai pasitaiko ne taip dažnai.

Jeigu vonioje pamatėte vieną žvyninuką, panikuoti nereikia. Bet jei jų atsiranda vis daugiau, tai gali būti ženklas, kad namuose per daug drėgmės.

Ką galima padaryti?

Pirmiausia verta dažniau vėdinti vonios kambarį, gerai išdžiovinti grindis po dušo, patikrinti, ar niekur nevarva vamzdžiai, neužsistovi vanduo ir ar gerai veikia ventiliacija. Taip pat naudinga užsandarinti plyšius, išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas, nelaikyti drėgnų skudurų ar kartoninių dėžių vonioje.

Trumpai tariant, žvyninukas nėra baisus priešas, bet jis yra signalas. Jis tarsi pasako: jūsų namuose yra vieta, kur per drėgna, per tamsu ir per ramu.

O jei tokias sąlygas pašalinsite, šiems sidabriniams nakties svečiams jūsų namai taps daug mažiau patrauklūs.