„Sudužo tetos Rajos servizas…“ Apybraiža, kuri primins, kas mums iš tiesų svarbu. Gyvenkite šia diena

Sudužo tetos Rajos servizas. Visiškai. Vestuvinis 12 asmenų servizas. Sudie, auksiniai pakraštėliai ir antspaudai Made in Germany ant kiekvieno indo dugno – dėdė Kotia nukrito nuo antresolių kartu su dėže.

– Oi, – teta Raja net susidomėjo. – Jis juk porcelianinis!

Lyg porcelianiniai nedužtų. Paskui ji suvokė tragediją, gulėdama krėsle: „Viktorai, validolio!“, skambino visiems, net man, apverkdama savo jaunystę, išsilaksčiusią į tūkstančius smulkių šipuliukų:

– Mums jį tėvai padovanojo prieš 20 metų. Mes jo nelietėme,laukėme ypatingos progos, porcelianinis, atleisk viešpatie, vestuvinis. Ir ką? Tėtė mirė, Kotia išsisuko čiurną, man spaudimas. Ir niekas, įsivaizduok, niekas taip nė karto ir nepasinaudojo tomis lėkštėmis. Idiotai.

Aš susimąsčiau. Kodėl mes saugome servizus, papuošalus ir emocijas ypatingai progai? Kam mes taupome aromatines žvakes „ypatingai nakčiai“, slepiame auskarus su deimantais dėžutėje, šleptelime vaikui per rankas, kai jis bando „anksčiau laiko“ pačiupti nuo stalo dešrelę ir laikome švelnius žodžius iki Šv. Valentino dienos? Kuo ši diena, ši akimirka blogesnė už laukiamas? Ar tikrai „ dar spėsime?“

Beveik visi skambučiai iš degančių Niujorko bokštų-dvynių buvo meilės prisipažinimai. Žmonės skambino savo artimiesiems, paliko įrašus autoatsakikliuose. „Aš. Myliu. Tave.“ – pasakyti tai pasirodė svarbiausia, ką reikėjo spėti atlikti Žemėje.

Realybė, jei tikėsime enciklopedija, – tai „egzistavimas tikrovėje“, ta pati akimirka tarp praeities ir ateities. Nereikia kaupti atsargų, slėpti iki „kada nors“ tai, kas čia ir dabar gali atnešti malonumą, džiaugsmą ir šypseną. Rytojaus nėra. Yra tik šiandiena, kuri ne mažiau unikali, nei kokia nors svarbi jūsų gyvenimo šventė.

Todėl paskubėkime. Susitaikyti. Pamatyti vandenyną. Pažaisti su sūnumi, apkabinti dukterį, padovanoti mamai dar vieną flakoną „Chanel No5“ – kad naudotųsi ne tik per šventes, bet ir kasdien.

Reikia spėti. Perskaityti. Suvalgyti jūrų ežių sriubos ar keptų svirplių. Pažiūrėti mėgstamą filmą ir pamiršti nešvarius indus. Nupirkti tetai Rajai naują servizą ir surengti grandiozinę vakarienę. Paskubėti prisipažinti savo meilę – iki tol, kol ims rodyti finalinius titrus.