„Turtingas brolis turėjo vargšę seserį…“ – stipri pasakėčia apie svarbiausia

Verta susimąstyti apie savo gyvenimą, apie elgesį ir požiūrį į kitus.

Šiandien mes norime jums papasakoti vieną labai gerą, nors ir trumpą pasakėčią, kaip turtingas brolis turėjo vargšę seserį…

Ji gyveno iš to, kad pardavinėjo pieną ir daržoves iš daržo. Vasarą mergina prie kelio pardavinėjo grybus ir uogas, o žiemą gyveno iš to, ką pavyko sutaupyti per šiltąjį metų laiką.

Brolis gėdijosi sesers ir niekada nekvietė jos į svečius, o tuo labiau į savo turtingą ir prabangų namą, tačiau sesuo niekada nepyko ant brolio ir visą laiką, esant kiekvienai galimybei, perduodavo jam, o taip pat jo šeimai dovanas, kurias ji paruošdavo savo rankomis!

Ji niekada nieko neprašė iš brolio. Visada elgėsi su juo su supratimu ir pagarba. Mergina turėjo mažą neišvaizdų namelį, nedidelį žemės sklypelį ir keletą gyvuliukų ūkyje.

Praėjo daug metų…broliui prasidėjo problemos su verslu. Jo žmona išėjo pas kitą, namą atėmė už skolas. Čia ir prisiminė brolis apie savo tikrą seserį ir išvažiavo į kaimą…

O pas seserį viskas tvarkoje: keturios karvės uodegomis mojuoja, kiaulių nesuskaičiuoti, du vaikai mokosi universitete, o kai stalą padengė – net akys apraibo, viskas savo, skanu, šviežia!!!

Pasidarė broliui gėda…ėmė jis prašyti sesers atleidimo, o toji ir nepyko, ne tas jai rūpėjo, pasiūlė ir būstą, ir darbą.

Moralas toks: nespjauk ant žemės, kuri tave pagimdė ir nenusisuk nuo kraujo, kuris tau artimas…