Uošviai sukūrė man visas sąlygas, o tėvai man atvykus net dvokiančio šuns negalėjo išvesti iš namų

Aiškiai suvokiau, kad vyro šeima su manimi elgiasi žymiai dėmesingiau, nei mano tikri tėvai. Anksčiau tai ne taip krito į akis, tačiau paskutinės atostogos viską sudėliojo į vietas.

Kai gyvenau su tėvais, man viskas atrodė daugmaž normaliai.

Kontrastas pasidarė pastebimas, kai ištekėjau ir pradėjau glaudžiai bendrauti su vyro tėvais. Jau kur viešpatauja tarpusavio supratimas ir rūpestis, tai jų šeimoje.

Man pasidarė aišku, kodėl vyras toks rūpestingas – jis išaugo šioje atmosferoje ir jam normalu įpilti man arbatos, nueiti vidurnaktį į vaistinę, jei aš prastai jaučiuosi.

Mano šeimoje to nebuvo niekada. Visada buvau tėvų pasiuntinukas, arbatos man įpildavo tik ankstyvoje vaikystėje, o jei man skaudėdavo dantį, tai dar gaudavau priekaištų, kad reikia geriau prižiūrėti dantis, todėl pakentėsiu iki ryto, užtai geriau atsiminsiu ateičiai.

Man atrodė, kad vyras toks švelnus su manimi, nes mane myli. O štai jo tėvai neprivalo manęs mylėti, todėl nieko iš jų nesitikėjau.

Bet kai mes atvažiavome pas juos į svečius, mane apsupo rūpesčiu ir dėmesiu. Jo mama iš anksto išsiaiškino, ką aš mėgstu ir paruošė stalą su mano mėgstamais valgiais.

Visa vyro šeima – vieversiai, jie anksti gula, bet taip pat anksti keliasi. O aš atvirkščiai, mėgstu ilgiau pamiegoti. Ir mano šeimoje man visada už tai kliūdavo.

Tyla man miegant tėvai niekada nesirūpino. Jei jie atsikėlė, tai ir aš turiu šokti iš lovos, nėra ko tinginiauti.

O vyro šeima vaikštinėjo ant pirštų galiukų, stengdamiesi netriukšmauti ir manęs nepažadinti. Tai buvo netikėta ir labai miela iš jų pusės, mane toks elgesys sujaudino.

Kiekviena mūsų viešnagė buvo persmelkta jaukumo ir rūpesčio. Man patiko pas juos važiuoti, patiko, kai jie atvažiuodavo pas mus.
O štai apie savo tėvus to pasakyti negaliu.

Kai mes atvažiuojame, mus užkrauna darbu, niekas nė nemano dengti stalo, o kartą mes atvažiavome, o tėvai išrūko į sodą, nes į mus jie dar prisižiūrės, o pomidorai patys nepasilaistys.

Paskutinės atostogos gavosi ypač nemalonios. Galbūt dėl visko kalti mano hormonai, kurie trenkia į galvą visoms nėščiosioms. Tačiau tėvų elgesys mane sugraudino iki ašarų.

Vyrą dėl darbo iškelia į nuošalų miestelį, iš kur bus sunku važinėti į svečius, o atsižvelgiant į tai, kad pas mus greitai ir vaikas atsiras, tai misija tampa išvis neįmanoma.

Nusprendėme prieš persikraustymą pasimatyti su tėvais, nes nežinia, kada vėl galėsime susitikti. Pradėjome nuo vyro tėvų, toks maršrutas patogesnis.

Uošviai dar planuojant mūsų kelionę išsiaiškino viską apie mano savijautą, sužinojo, kad man toksikozė ir aš išvis negaliu pakęsti stiprių kvapų.

Anyta iš anksto pašalino savo mėgstamus namų aromatus, perskalbė mūsų patalynę bekvapiu kondicionieriumi, viską išvėdino, išvalė, kad bute nebūtų išvis jokio kvapo.

Aš puikiai ten pailsėjau, nors ir supratau, kad sukėliau giminaičiams daug rūpesčių. Tačiau po kelionės tai buvo kaip tik tai, ko man reikėjo atsistatymui.

O mano tėvai mūsų atvykimui visiškai nesiruošė, nors mama puikiai žinojo apie mano toksikozę ir bendrą savijautą po kelionės.
Namie kvepėjo oro gaivikliu, patalynė dvelkė kažkokiu cheminiu kondicionieriumi, tačiau pagrindinis dirgiklis buvo šuo, kurį jie parsitempė prieš pusmetį iš kažkokių pažįstamų.

Šuo nesuprantamos veislės, tačiau labai dvokiantis ir seilėtas. Tėvai jam leidžia miegoti ant visų lovų, net savo, todėl šuns dvokas visame bute.

Tačiau bjauriausiai dvokia būtent pats šuo. Ypač kai pareina iš pasivaikščiojimo. Lauke drėgna, o šlapio šuns smarvė stipresnė keliskart.

Dvi dienas beveik gyvenau tualete. Prašiau tėvų nors likusioms 5 dienoms kur nors išvesti šunį, tačiau gavau kategorišką atsisakymą.

– Dar ko! Princesė ant žirnio! Ak, aš nėščia, skubiai lakstykite visi aplink mane, man šuo smirdi! – erzino mane mama.

Daugiau ten būti nebegalėjau, todėl mes susiruošėme ir išvažiavome, dėl ko tėvai labai įsižeidė. Tačiau man į jų nuoskaudą buvo nusispjaut, kaip jiems nusispjaut ant manęs.

Uošvių aš tikrai ilgėsiuosi, o štai tėvų vargu, jiems šuo pasirodė svarbesnis už nėščios dukters sveikatą.

You cannot copy content of this page