Vaikinas pažvelgė į maišą, kurį jis ištraukė iš šiukšlių krūvos. O iš ten pasirodė mielas šunelio snukutis

Išeidamas iš namų į darbą, vienos Azijos šalies gyventojas nė nenutuokė, koks netikėtas ir įdomus susitikimas jo laukia. Oras tuomet buvo gana šiltas, nors ore ir buvo juntama nedidelė drėgmė. Tačiau vyriškis jautėsi puikiai. Jis važiavo motociklu ir buvo pasiruošęs įprastai savo darbo dienai.

Netikėtai pasigirdo plonas inkštimas. Jis ir sustabdė vyriškį. Visai arti jo žmogus vežė šiukšles. Būtent iš ten ir sklido gailus kažkieno balsas.

Greitai sustabdęs, vyras pastatė motociklą prie krūmo ir priėjo prie to žmogaus, kuris paskui save traukė šiukšlių pripildytą vežimėlį. Ir pamatė, kad ant purvino maišo sėdi mažas, išgąsdintas šunelis!

Motociklininkas sustabdė žmogų ir uždavė jam esminį klausimą: kokiu būdu šunelis atsidūrė ant maišo su šiukšlėmis. Bet šis ir supratimo neturėjo, kas gi čia išmetė šunį. Šiukšlių tvarkytojas buvo ne mažiau sutrikęs, nei pats šunelis.

Vyras priėjo prie šunelio ir ištiesė ranką, kad jį paglostytų. Mažylis atkišo nugarą glamonėms, tačiau toliau jaudinosi. Matyt, šis šunelis jau nelabai pasitikėjo žmonėmis.

Kol vyras, skubantis į tarnybą, galvojo, ką jam daryti toliau, kažkas vėl suinkštė. Motociklininkas suprato: garsas sklinda iš mėlyno ir taip pat purvino maišo. Jis ištraukė iš šiukšlių vežimėlį tą ryšulį. Padėjo ant žolės. Ir pamatė prairusį audinį, pro kurį kyšojo gana simpatiškas snukutis.

Iškart paaiškėjo, kaip šunelis atsidūrė ant šiukšlių krūvos! Kažkas išmetė šitą maišą, kuriame buvo ne tik pirmas šunelis, bet ir antras, jo „broliukas“. Mažylis išlindo pro skylę maiše ir nustebęs pažiūrėjo į žmogų, kuris jį išgelbėjo. O juk šuneliai vyko į tikrą žūtį vežimėliu, su kaupu prikrautu atliekų!

Taip abu mažyliai buvo išgelbėti. Ir po kurio laiko vieną ir kitą kruopščiai plovė nuo nemalonių kvapų, kurių spėjo prisigerti jų kailis. Paskui jiems buvo pasiūlyta skani vakarienė. Po jos broliai-šuniukai pasijuto visiškai saugūs.