Šuo laukė savo šeimininkų 4 metus. Ir visa tai ne veltui!

Turbūt kiekvienoje šalyje yra savas Hačiko – šuo, kuris laukia savo šeimininkų.

Tailandas ne išimtis. Prieš 4 metus vieno iš miestų gyventojai šalikelėje prie degalinės pamatė šunį, kuris aiškiai nebuvo valkataujantis. Šuo atrodė prižiūrėtas ir švarus. Jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į kelią, laukdamas savo šeimininkų, kurie štai jau turėtų jo atvažiuoti.

Laikas ėjo, bet gyvūnas liko savo vietoje. Niekas jo neatvažiavo. Iš švaraus ir nupenėto jis pavirto sulysusiu ir purvinu šuniu. Saovalak – vietos gyventoja pasigailėjo ir pasiėmė šunį pas save. Tačiau Leo, taip moteris pavadino šunį, pabėgo. Tajė rado jį labai greitai. Jis buvo prie degalinės ir vėl laukė.

Tuomet Saovalak tiesiog nusprendė nešti šuniui maistą. Pasiimti į savo namus bandė ir kiti žmonės. Bet rezultatas buvo tas pats. Žmonėms buvo labai gaila šuns. Daugelis manė, kad šunį išmetė, o jis, vargšas, to nežino.

Greitai vienas gyventojų – Anučitas – patalpino Leo fotografijas socialiniuose tinkluose. Vaikinui parašė viena šeima, pasakiusi, kad Leo labai panašus į jų šunį vardu Bon Bon, kuris pasimetė 2015 m. Pasirodė, kad šeima pravažiavo pro šias vietas. Jie sustojo degalinėje. Ir čia jų augintinis dingo. Jo negalėjo rasti.

Kai šeimininkai atvyko į vietą, tai Leo/Bon Bon puolė prie jų kiek kojos neša. Šuo vizgino uodegą ir lojo, šokinėdamas aplink. Čia istorija galėtų laimingai ir baigtis. Bet ne. Gyvūnas vėl visus nustebino.

Šuo atsisakė važiuoti namo su savo šeimininkais. Jis iššoko iš mašinos ir atsigulė prie Saovalak kojų. Buvo nuspręsta, kad Leo/Bon Bon liks pas šią moterį, o ankstesni šeimininkai jai padės finansiškai. Stebėtina, bet šuo daugiau nebėgo iš Saovalak namų. Dabar „tajų Hačiko“ turi naujus namus.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.