Kartą žmonės uždavė gyvenimui vieną ir tą patį klausimą: kodėl aš taip gyvenu?
Pirmasis žmogus paklausė:
– Kodėl aš taip gyvenu? Dažnai sergu, nesėkmės pastoviai lydi mane… Aš – lyg visų nesėkmių magnetas…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Todėl, kad tu gyveni PYKČIUI. Įsižeidęs ant viso pasaulio patekai į keršto ir neapykantos pinkles. O gyventi reikia DŽIAUGSMUI. Sau, aplinkiniams, Dievui. Štai tada tu ir būsi laimingas.
Antrasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Pastovioje kovoje dėl kažko ar su kažkuo… Viskas ne taip…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Todėl, kad tu gyveni PRIEŠTARAUDAMAS. Prieštaraudamas viskam ir visiems. Tu – lyg nesubręstantis paauglys, vis dar maištauji, niekaip negali sustoti. Štai todėl pas tave toks skersas gyvenimas. O gyventi reikia DĖKOJANT. Va tada ir tapsi laimingas.
Ir trečiasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Pastoviai priklausau nuo aplinkinių nuomonės, nepasitikiu savimi…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Tu gyveni, kad tau PAVYDĖTŲ. O reikia gyventi taip, kad ĮKVĖPTUM savo pavyzdžiu. Štai tada ir būsi laimingas.
Ketvirtasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Sakyk, kodėl aš taip gyvenu? Pastoviame strese ir įtampoje…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Tu gyveni, kad kažkam kažką ĮRODYTUM. Tavo gyvenimas susideda iš ištisų teoremų, kurias pastoviai reikia privesti iki „ką ir reikėjo įrodyti“. Bet to niekam nereikia. Nereikia niekam ir nieko įrodinėti. Tam tu eikvoji laiką ir jėgas: ir įrodymams, ir tam, kad maitintum žmonių pavidalus savo galvoje, kurie visada bus alkani ir prašys sau dėmesio dar ir dar. O reikia gyventi LAIMĖS AKSIOMOJE.
Ir penktasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Gyvenimas man visiškas nusivylimas…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Todėl, kad tu gyveni tam, kad PASIRODYTUM. O kur gi tu tikrasis? Reikia BŪTI, O NE ATRODYTI. Štai tada ir būsi laimingas.
Šeštasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Nuobodžiai, neįdomiai…
Ir gyvenimas jam atsakė:
– Todėl, kad gyvenimas EINA PRO ŠALĮ. Tu lyg „išmintingasis gružlys“ – pasislėpei nuo jo. O gyventi reikia taip, kad gyvenimas iš smalsumo sustotų, nepraeitų pro šalį, susidomėtų. Ir pasiliktų… Tada ir būsi laimingas.
Ir septintasis žmogus paklausė Gyvenimo:
– Kodėl aš taip gyvenu? Niekas neatneša man džiaugsmo…
Ir Gyvenimas jam atsakė:
– Todėl, kad tu gyveni ne savo gyvenimą. Ir šie džiaugsmai ne tavo. Rask save, savo jausmus, troškimus, svajones, tikslus, žodžius, pojūčius, knygas, filmus, dainas, bendravimo ratą… RASK SAVO GYVENIMĄ! Ir tada tu būsi laimingas.
