Mes nieko nesutinkame atsitiktinai: 3 nežemiško ryšio rūšys

Niekas nevyksta atsitiktinai.
Šiame pasaulyje, kur mums teko laimė gyventi, kiekvienas susitikimas ir atsitiktinė pažintis tarnauja tam tikram tikslui.
Kartais mums reikalingi žmonės, kad mus pažadintų ir padėtų pakeisti mūsų gyvenimo kryptį; kartais – kad padrąsintų mus ir primintų, kas mes šioje žemėje. O kartais tai tie, kuriuos mes sutinkame tik akimirkai.

Pagal likimo ironiją, mes neturime žinoti kiekvieno žmogaus, kurį mes sutinkame, paskirties, bet mes turime likti atviri viskam, ką su savimi atsineša kiekviena pažintis.

Kartais reikia pažiūrėti į visą pasaulį kaip į siūlų rezginį – sidabrinių ar raudonų, kiekvienas jų atspindi susitikimą su konkrečiu žmogumi, galbūt dar neįvykusį.

Visas mūsų gyvenimas – tai sąveika vienų su kitais. Ir nors šiuolaikinės technologijos, internetas, socialiniai tinklai bando mus įtikinti, kad šią sąveiką galima minimalizuoti, kažkas keičiasi mūsų sąmonėje , kai mes suprantame, kad viskas gyvenime vyksta ne atsitiktinai.

Ne visi susitikimai turi būti ilgi: kartais jie gali trukti vos akimirką. Galbūt kad užlaikytų jus, kad jūs nepatektumėte į eismo įvykį, arba kad sutiktumėte potencialią meilę.

Kartais Visata siunčia mums žmones, kad padėtų mūsų gyvenime, net jei jie netaps mums kažkuo svarbiu.
Ir nors mes negalime to nuspėti, mes galime pasiruošti šiems gyvenimiškiems netikėtumams.

Žmonės, kurie turi mus pažadinti.
Tai tie, kurie ateina ilgam laikui. Kartais tai mūsų partneriai, giminingos sielos. Tai tie, kurie pilnai keičia mūsų gyvenimą.

Žmonės, kurie padeda priminti mums, kas mes esame.
Kartais gyvenimiškame kelyje mes imame prarasti save. Kasdieniame šurmulyje ir rūpesčiuose mes pamirštame, kuo norėjome tapti, apie ką svajojome (ir svajojame iki šiol), kas mes iš tiesų.

Mes paprasčiausiai parduodame save suaugusiam ir atsakingam gyvenimui, pamiršdami, kokie mes iš tiesų. Ir tai net ne apie darbo vietą ar gyvenamą miestą, tai apie sielą ir vidinę pasaulėjautą.

Ir štai yra žmonės, kurie ateina į mūsų gyvenimą, kad padėtų mums suprasti, kas mes, kad mes pradėtume būti savimi.

Žmonės, kurie svarbūs akimirką
Kai mes pradedame pokalbį su atsitiktiniu pakeleiviu ir niekaip negalime sustoti. Arba kai mes paprasčiausiai pasikeičiame šypsenomis su pravažiuojančiu kaimyniniu eskalatoriumi žmogumi. Ir tai atrodo tikrai kažkoks nežemiškas ryšys, kuris tiesiog turi būti.

Tiesiog todėl, kad kažkas nelieka mūsų gyvenime ilgam, nereiškia, kad susitikime su juo nėra prasmės ir tikslo. Viskas turi prasmę. Ir būtent šie nematomi siūlai, kurie jungia mus vienus su kitais, ir daro gyvenimą šiame pasaulyje tokį stulbinančiai nenuspėjamą, todėl kad mes kartais nežinome, kada sutiksime tą, kuris privers pakeisti mus savo gyvenimą.

You cannot copy content of this page