Motinos išdavystė, kaip ją atleisti? Ši istorija nutiko labai seniai, aš tada ėjau į mokyklą ir man buvo vos 15 metų…

Ši istorija nutiko labai seniai, aš tada ėjau į mokyklą ir man buvo vos 15 metų. Mes gyvenome kaime, kur visi vienas kitą pažinojo. Atitinkamai visa, kas vyko kaime, buvo kaip ant delno.

Jonas ir Marijona, taip vadino jaunuolius, kurių gyvenime vyko didelės permainos. Likimas lyg juokėsi iš jų.

Ši istorija prasidėjo Jono ir Marijonos vaikystėje. Jie kartu ėjo į vieną mokyklą, kaip ir visi kaimo vaikai.
Vyresnėse klasėse prabudo jų jausmai. Patys pirmieji, švelnūs. Pirmoji meilė. Tai žinojo visi draugai.

Baigęs mokyklą, Jonas išvažiavo mokytis inžinieriumi-elektriku, o Marijona liko dirbti kaime . Atstumas išskyrė jaunus įsimylėjėlius. Jonas mokėsi, išėjo tarnauti į armiją.

O štai Marijona sutiko gerą kaimo vaikiną ir priėmė jo pasiūlymą tuoktis. Jauna šeima iš kolūkio gavo butą. Gimė du puikūs vaikai. Dukra ir sūnus. Atrodytų, gyvenk ir džiaukis.

Tuo metu iš armijos grįžo Jonas, jį iškart skyrė inžinieriumi kolūkyje. Praėjo kiek laiko ir Jonas vedė. Jam irgi davė butą. Gimė du vaikai, du sūnūs.

Štai čia ir prasideda įdomiausia. Jonas ir Marijona susitiko. Ir taip, lyg nė nebūtų išsiskyrę. Meilė visgi yra chemija. Štai čia toji pati chemija. Kai žmonėms visiškai tas pats, ką apie juos kalba kaime. Galvos neteko ir Jonas, ir Marijona. Jokie įkalbinėjimai apsigalvoti, pasigailėti vaikų nepadėjo.

Iširo dvi šeimos. Jonas ir Marijona išvyko iš gimtojo kaimo, pradėjo gyvenimą nuo balto lapo. Jono sūnus augino buvusi žmona. Marijonos vaikus augino buvęs vyras, o vėliau ir pamotė.

Jonas ir Marijona santarvėje nugyveno visą gyvenimą. Palikę vaikus savo buvusiesiems, toli. Prieš 3 metus Jonas mirė. Marijona liko viena, kur nėra jokių giminaičių. Ji nusprendė prašytis pas savo vaikus. Kad ją priimtų nugyventi likusias dienas su jais.

Koks buvo jos nusivylimas, kai vaikai nepriėmė motinos. Ji buvo pasiruošusi gyventi jų garaže, kad tik būtų šalia. Tačiau jos niekas nelaukė. Vaikai neatleido. Jau visai suaugę. Jie tapo svetimi.

Koks blogas Jono ir Marijonos, kurie mylėjo vienas kitą iki senatvės, likimas. Šios meilės kaina – vaikų praradimas. Jonas nebendravo su vaikais iki mirties. Su Marijona vaikai bendrauti atsisakė.

Nieko negaliu smerkti. Ši istorija man sukelia didelį gailestį ir užuojautą. Visiems šios istorijos veikėjams.

Ar teisingai pasielgė vaikai? Nežinau, turbūt jiems geriau žinoti. Kai vaikus palieka tėčiai – tai jau nieko nestebina. Marijonos poelgis mane asmeniškai labai nustebino.

Praėjo daugiau nei 30 metų, kai nutiko ši istorija, o žmonės kaime kartais prisimena. Taip ši istorija šokiravo visus žmones.