Nesuprantu, kodėl motina rūpintis turiu aš, juk esu tik marti
– Kodėl jūs taip elgiatės? – pasipiktino vyro sesuo,- jei aš toli, tai motina niekam nereikalinga? Ji liko visiškai viena, o jūs jos nė neaplankote. Ji gyveno dėl anūkų, o jūs ir tuos pasiėmėte.
Svainė Rasa su šeima gyvena Klaipėdoje, iš ten neprivažinėsi. Rasa ten gyvena jau daugiau nei 6 metus. Jos vyras – tolimųjų reisų jūreivis. Anksčiau mes su ja normaliai sutarėme be barnių, kol nekilo vienas rimtas klausimas…
Mes su vyru gyvename jau 15 metų, jis už savo seserį Rasą vyresnis 8 metais. Nuo pirmos dienos mes gyvenome atskirai nuo anytos, tačiau visada atvažiuodavome pas ją per visas šventes.
Su sutuoktinio motina mes irgi visada gyvenome taikiai. Kai vaikai ūgtelėjo, ji kartais pasiimdavo juos pasisvečiuoti per išeigines.
– Jūs jauni, kartais turite pailsėti nuo vaikų,- sakydavo ji,- o man didžiulis malonumas bendrauti su jais.
Viskas buvo puiku, tačiau neseniai mūsų dukra, kuriai 12, griežtai atsisakė važiuoti pas močiutę.
– Aš ten nevažiuosiu, pas ją taip dvokia,- atsakinėjo dukra į visus įkalbinėjimus,- man atrodo, aš ten ir pati imu dvokti.
Esmė tame, kad anyta labai myli gyvūnus, o pastaruoju metu jos aistra katėms tapo tikra katastrofa.
Viskas prasidėjo nekaltai: ji ėmė gyvūnus palaikyti pas save, kol atsiras nauji šeimininkai. Bet paskui gyvūnai pradėjo gyventi pas ją ilgiau, o jų skaičius nepaliaujamai augo.
– Jiems juk nėra kas padėtų,- į visus įkalbinėjimus atsakydavo sutuoktinio motina,- man širdis plyšta, kad juos išmeta į gatvę, o prieglaudoje visiems vietos nepakanka.
Dabar didžioji anytos pensijos dalis išeina jos augintinių maistui, kadangi pas ją gyvena 13 kačių ir 2 šunys, dėl ko bute siaubingai smirdi. Smarvė tokia stipri, kad net kaimynai ėmė skųstis.
Mūsų 7-metis sūnus vaikščiojo pas močiutę nepaisydamas lojimo, purvo ir smarvės, bet po to, kai jam įkando vienas iš augintinių, irgi pasakė, kad pas močiutę nebeeis.
– Jis paprasčiausiai pajuto pavydą anūkui,- paaiškino močiutė.
Pastaruosius dvejus metus mes su sutuoktiniu irgi nustojome vaikščioti pas anytą, kadangi net jos tikram sūnui nelaiko nervai žiūrėti į šitą nesąmonę.
Mūsų bendravimas apsiriboja tuo, kad mes į jos kortelę pervedame pinigų, kadangi pensijos jai nepakanka.
Mes ne kartą bandėme su ja kalbėtis, tačiau šie pokalbiai nieko nedavė. Neseniai vyro motinos kaimynai pasiskundė atitinkamoms tarnyboms, o dabar dar ir jo sesuo ėmė mokyti mane gyventi.
Po savaitės visiškai netikėtai svainė su vaikais netikėtai atvažiavo pas mus į svečius. Ji nesibarė ir nepriekaištavo mums.
– Jūs neįleisite mūsų pernakvoti? – pasakė svainė,- pas motiną nepakeliamos sąlygos, kačių kailis net lėkštėse su maistu, o dvokas tiesiog siaubingas.
Ėmėme mes kartu ieškoti išeities iš šios situacijos, juk anytai akivaizdūs psichikos sutrikimo požymiai. Pasakiau, kad reikia nuvesti jų motiną pas gydytoją.
– Man su galva viskas normaliai,- įsižeidė anyta,- jūs ką, norite mane uždaryti į „durnyną“? Dinkite iš mano namų!
– Tu motiną įskaudinai,- užsipuolė mane su pretenzijomis vyro sesuo, – ko lendi visur su savo patarimais?
– Nesiruošiu motinos atiduoti į psichiatrinę gydyklą,- pasakė Rasa,- kaip norite, bet jūs turite motiną lankyti keliskart savaitėje, o man reikia išvažiuoti.
Ji nieko daryti nenori, o aš turiu lankyti jos motiną. Normaliai? Atvažiavo savaitei ir pas motiną nė karto nenakvojo. Per visą tą laiką ją aplankė du kartus.
Rasa išvyko, o vyras nusprendė jo motinos lankymo pareigą perkelti ant manęs.
– Aš visą laiką užimtas darbe, o tau, ką, sunku motiną aplankyti? – pasakė tada man.
Vėliau ją visgi išvežė į ligoninę, ačiū kaimynams, jie iškvietė tarnybas. Visus augintinius mes atidavėme į prieglaudą, o kol ji gulėjo ligoninėje, padarėme tvarką jos bute.
Paskui kilo klausimas, su kuo motina gyvens. Rasa griežtai atsisakė prižiūrėti motiną ir patarė ją pasiimti mums.
Visoje šioje istorijoje nenorėjau likti nuošalyje, todėl pasiūliau vyrui, arba jie su sese samdo jai slaugę, arba atiduoda į slaugos namus, kadangi aš nesiruošiu vietoje jų rūpintis jų motina. Rasa buvo kategoriškai prieš ir pasakė, kad aš prižiūrėčiau jų motiną.
– Tavo motina turi dukrą, tai tegu ji ir rūpinasi ja, jei nenori duoti pinigų slaugei,- pasakiau sutuoktiniui, kai nebeišlaikė nervai,- jei būtum klausęs manęs anksčiau, to nebūtų nutikę, o dabar aiškinkitės patys!
