O jūs žinojote, kad žmonės, kurie verkia filmo metu – patys stipriausi?

Svarbiausia tiesa apie žmones, kurie verkia per filmus yra tai, kad jie moka užjausti.

Kodėl verksmas filmo metu reiškia, kad jūs mentališkai stiprus?

Iš tiesų pergyvenimai dėl kito jausmų reikalauja jėgų, ir labai daug. Kai kuriems žmonėms gyvenimas būna labai žiaurus, ir jei jūs galite pastatyti save į kito žmogaus vietą, pajausti tą skausmą, kurį jis jaučia, tai daug pasako apie jus.

Reiškia, jūs pakankamai stiprus, kad atlaikytumėte šį skausmą. Jūs pakankamai stiprus, kad būtumėte stiprus kitiems. Jūs stiprus iki tokio lygio, kad suprantate, kas vyksta su žmogumi ir ką jis jaučia.

Mokėti pergyventi už kitą žmogų – tai ne silpnybė, net jei kalbame apie išgalvotą kinofilmo herojų. Tai rodo, kad jūs turite širdį, ir kad ši širdis gali plyšti nuo svetimo skausmo. Nors į filmo pabaigą širdis jau grįžta į normą.

Ir toks greitas išgijimas irgi apie kai ką sako:
kad jūs pakankamai stiprus, kad vėl atsistotumėte ir eitumėte, ir kad jūs pakankamai protingas, kad atskirtumėte pasaką nuo realybės.

Žinoma, dažnai mes verkiame dėl to, kad filmo herojus pateko į lygiai tokią pačią situaciją, kurioje buvome mes – tai skausmingų prisiminimų ašaros. Ir tai taip pat galia: vėl susidurti su tuo, kas sukėlė skausmą praeityje.

Kartais žmonės verkia, kai juos perpildo emocijos dėl filmo genialumo. Ir tai daro ne pompastiški žmonės. Tai vadinama Stendalio sindromu labiau išsivysčiusiose jo formose, kai meno kūrinys paliečia jus iki tokio lygio, kad jums pasireiškia ne tik emociniai, bet ir fiziniai simptomai.

Žmonės, kuriuos labai jautriai paliečia filmai, paprastai žiūri labai gerus filmus, klauso gerą muziką, skaito geras knygas.

Ir tai taip pat galia – priešingai tam, kas šiandien vyksta su visuomene.